Mažoji gulbė
| Mažoji gulbė | |
|---|---|
 | |
| Mažoji gulbė (Cygnus columbianus) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Žąsiniai paukščiai Anseriformes |
| Šeima | Antiniai Anatidae |
| Gentis | Gulbės Cygnus |
| Rūšis | Mažoji gulbė Cygnus columbianus Ord, 1815 |
|
| |
MAŽOJI GULBĖ (Cygnus columbianus), antinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje neperinti, gana reta, migruojanti rūšis.
Biologija
Lizdą krauna tik patelė, dažniausiai užpelkėjusiame krante iš samanų, o gūžtą iškloja pernykšiomis viksvomis, švyliais. Lizdo duobutė gausiai išklojaam pūkais ir smulkiomis plunksnomis. Labai prisiriša prie perimvietės ir daugelį metų iš eilės agli perėti toje pačioje vietoje. Deda dažniausiai 2 - 3 (rečiau 4 - 5) kiaušinius. Peri tik patelė, o patinas saugo visą lizdinę teritoriją. Jaunikliai išsirita gana vėlai - liepos mėn. Jaunikliai skraidyti pradeda sulaukę 40 - 45 dienų amžiaus.
Minta augaliniu maistu. Lesa tiek vandens tiek sausumos augalus.
Biotopai
Veisimosi teritorijoje labiau mėgsta tundrinį kraštovaizdį su ežeriukais, didesnių upių deltas, migracijų metu apsistoja didesniuose atviruose vandenyse.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija nestabili. Populiacijos dydis: 0-1 perinti pora. Mažeikių rajone sutinkami dažniausiai migruojantys, neperintys paukščiai.
Radimvietės
Pavsarinių migracijų metu aptikta tik Pašerkšnės tvenkinyje ir Plinkšių ežere, dažniausiai kartu su gulbėmis giesmininkėmis.
Apsauga
Raudonoji knyga, Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.