Ferma (Reivyčiai)

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Ferma
Fermos kaimas.MKE.jpg
Vaizdas nuo Fermos kaimo į Ašvos tvenkinį, ant kurio pastatyta hidroelektrinė. Priekiniame plane, dešinėje, už kalnelio yra keliukas į sentikių kapines
Informacija
Seniūnija: Reivyčių seniūnija
Plotas: 224,8 ha
Gyventojai: 3 (2001 m.)

FERMA, kaimas Reivyčių seniūnijoje, 2 km į rytus nuo Leckavos. Šiaurėje teka Vadakstis, vakariniu pakraščiu - Ašva. Yra veikiančios sentikių kapinės.

Prieš I pasaulinį karą kaimas buvo vadinamas Leckavos ferma, po II pasaulinio karo - Fermos kaimu.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 79 gyv., 1923 m. - 24 ūkiai, 165 gyv., 2001 m. - 3 gyv. (1 vyr. ir 2 mot.). Fermos kaime gyveno apie 30 šeimų: Krimenkinai, Vožobjovai, Burovai, Micholenkos, Gavriovai, Radionovai, Formulevičiai, Grigorjevai, Afišovai, Afanasjeai, Novikovai ir kt. 1998 m. kaime gyveno dvi šeimos: Irena (g. 1922 m.) ir Josifas (g. 1929 m.) Gavrilovai bei Anisija Burovienė (g. 1925 m.) su sūnumi Povilu (g. 1959 m.) ir jo šeima. Burovai į Fermos kaimą atitremti per Pirmąjį pasaulinį karą.

Istorinės žinios

Po 1863 m. sukilimo į šią vietovę buvo atkelti rusai iš Permės gubernijos, o vietiniai gyventojai ištremti į Rusijos gilumą. Naujakuriai čia įsteigė smulkius ūkelius. Buvo mediniai sentikių namai (malenaja). Vokiečiams 1915 m. užėmus kaimą, dauguma rusų, bijodami, kad vokiečiai jų nepersekiotų, nusikirpo barzdas ir nešiojo katalikiškus škaplierius. I pas. karo metu už rusų belaisvių slėpimą kaimas buvo vokiečių sudegintas. Panašaus likimo susilaukė ir 1944 m. Anksčiau tame kaime gyveno dvarininkas Pasenka, kurį po sukilimo pakorė.

Tarpukaryje Fermos k. buvo pastatyta sentikių cerkvė, kuri nukentėjo per karą, o po karo ir visai nugriovė. Kaime gyveno ir popas Murnikovas (mirė po karo, palaidojimo vieta nežinoma).

Ant Ašvos veikė Leckavos malūnas (dabar įrengta hidroelektrinė).

Sentikių kapinės

Fermos kaimo sentikių kapinės

Sentikių kapinės yra 0,9 km į šiaurės rytus nuo Leckavos miestelio, netoli Ašvos ir Vadaksties santakos, Ašvos deš. krante. Kapinių paviršius banguotas, su nežymiu nuolydžiu į šiaurės vakarus. Apaugusios retu mišku. Dalis kapinių rytuose ribojasi su ariama žeme, o kita dalis - su nenaudojama žeme, o iš kitų pusių - su mišku. Plotas 0,25 ha, perimetras 217 m. Aptvertos tinklo vielos tvora. Yra daug betoninių akmeninių antkapinių paminklų. Pirmieji antkapiai datuojami 1909, 1910, 1910 m., senesni kapai be antkapių.

Šaltiniai

  • Zuzana Jokubauskienė. Leckavos miestelio istorija ir nūdiena. Kraštotyrinis darbas. - Leckava, 1998. - P. 13-14.