Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRAS, Mažeikių kultūros namai (1946-). Direktorius Raimundas Radavičius (nuo 2015-04-01, iki jo - Krista Kinčienė (nuo 1975-03-07 - 2015-04-01).
Istorija
1946 metais sausio 20 d. Laisvės g. 38 buvo įsteigti Mažeikių kultūros namai. Kadangi salės neturėjo, tad ją nuomojo iš ten įsikūrusio kino teatro „Žvaigždė“ (dabar čia yra Mažeikių paštas). Tuo metu kultūros namuose buvo du darbo kambariai, dirbo tik trys žmonės: direktorius, instruktorius, meno reikalų vedėjas. Pirmuoju kultūros namų direktoriumi paskirtas Edvardas Karanauskas.
Prie kultūros namų veikė muzikos ratelis, orkestrantų-dainininkų ir vaidintojų grupė. 1946 metais surengta pirmoji Mažeikių apskrities Dainų šventė. Joje dalyvavo septyni moksleivių chorai. 1946 m. sausio 10-13 dienomis Kaune vykusioje respublikinėje meno saviveiklos olimpiadoje už Kimantaitės-Čiurlionienės „Kuproto oželio“ vaidinimą mažeikiškiams buvo pripažinta III-oji vieta. 1949 m. Kultūros namams pradėjo vadovauti Bronius Mitkevičius, nuo 1952-05-15 - Fricas Labrencas. 1955 m. Kultūros namai persikėlė į Pergalės g. 9 (dabartinė Vasario 16-osios g. 9). Direktoriumi dirbo Vytautas Adomaitis.
1957 m. užsimezga draugystė tarp Latvijos Saldaus ir Estijos Paidės rajonų saviveiklininkų. 1965 m. gruodžio 17 d. mišriam chorui buvo suteiktas Pavyzdinio choro vardas „Draugystė“. 1967 m. Šiaulių zonos meno saviveiklos apžiūroje kultūros namų dramos kolektyvas apdovanotas I-ojo laipsnio diplomu. 1969 m. rugsėjo 16 d. dramos kolektyvui (vad. Gediminas Ulba) už ilgametę veiklą ir kūrybinius laimėjimus vystant saviveiklinį teatro meną suteikiamas Liaudies teatro vardas. 1976 m. organizuojama teatralizuota DERLIAUS ŠVENTĖ.
1978 m. pirmą kartą organizuojama pučiamųjų instrumentų orkestrų „ŽEMAIČIŲ DŪDŲ ŠVENTĖ“. Šventė tęstinė, organizuojama kas treji metai, kuri tęsiasi dar ir iki šiol. Joje dalyvauja ne tik daugelis Lietuvos miestų mėgėjų ir profesionalūs orkestrai, šokėjai, bet ir užsienio šalių miestų partnerių kolektyvai, ruošę bendrą repertuarą.
1986 m. pirmą kartą Mažeikiuose organizuojama respublikinė PYNĖJŲ ŠVENTĖ. Tais pačiais metais įvyksta ir sporto bei meno šventė. Joje be sportininkų dalyvavo rajono kultūros namų ir mokyklų šokėjai. 1994 m. sausio 1 d. Mažeikių ir Vokietijos Haveibergo rajonai pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. 1994 m. birželio mėn. organizuojama AMATŲ IR MENO šventė. Joje dalyvauja amatininkai iš visos respublikos, svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Moldovos respublikų. Šventė taip pat rengiama kas treji metai. 1996 m. rugsėjo mėn. gražinus kultūros namų pastatą savininkui, šie perkeliami į buvusios „Oruvos“ gamyklos patalpas. Rajono tarybos sprendimu Rajoninių kultūros namų pavadinimas pakeistas į Rajono savivaldybės kultūros centrą.
Lapkričio mėn. įvyksta pirmas renginys naujose patalpose – tai prisiminimų vakaras-koncertas „Kultūros namams 50“. 1999 m. prie kultūros centro veikia 19 meno kolektyvų. 1999 m. „Draugystės“ choro iniciatyva surengtas pirmasis sakralinės muzikos festivalis Mažeikių Švč.Jėzaus Širdies bažnyčioje. 2000-ųjų balandžio 17-27 d.d. Italijos ir Lietuvos kultūros draugijų kvietimu choras giedojo audiencijos pas Popiežių Joną-Paulių II-ąjį metu Vatikane. Dalyvavo dvejuose liturginėse mišiose šventykloje Romėnų Panteone. 2002 metais įsteigta Mažeikių krašto kultūros premija. Šią I-ąją premiją pirmoji pelnė Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė. 2003-aisiais metais Savivaldybės kultūros centras už masinių renginių organizavimą ir muzikinės kultūros propagavimą buvo apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos diplomu. 2003-ųjų metų birželio 7 d. buvo įteikta II-oji Krašto kultūros premija Kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovui ir Muzikos mokyklos direktoriui Ričardui Grušui. 2003-ųjų metų gruodžio 28 d. Viekšniuose pirmą kartą buvo organizuotas mažųjų parapijų bažnytinių chorų festivalis „Širdim į širdį“. 2004-ųjų metų lapkrity Savivaldybės kultūros centre įvyko pirmasis jaunimo roko grupių festivalis „Geras“, kuriame be mažeikiškių kolektyvų dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus, Klaipėdos, Kretingos ir kitų Lietuvos miestų. 2004-ųjų gruodžio 14 d. vyko mero Padėkos vakaras. Jo metu, profesoriui Sauliui Sondeckiui buvo suteiktas pirmasis Mažeikių miesto garbės piliečio vardas.
2004-ųjų pabaigoje iš AB „Mažeikių nafta“ 7,5 tūkst. m2 nupirktas Naftininkų kultūros centro pastatas ir perduotas Savivaldybės kultūros centrui.
Nuo 2003 metų Lietuvos liaudies kultūros centras inicijuoja nominaciją „Geriausias kultūros centras“. Vadovaujantis patvirtintais nuostatais, respublikinės nominacijų komisijos sprendimu 2004 m. geriausiu kultūros centru rajonų tarpe pripažintas Mažeikių savivaldybės kultūros centras.
2005-aisiais m. Kultūros centro pop grupė „Lietutis“ balandžio 8 d. Vilniuje vykusiame tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje „Pop kopėčios 2005“ užėmė I-ąją vietą, o mažųjų grupė „Drugelis“ - II-ąją.
2010 m. birželio mėn. prie kultūros centro atidengtas reklaminis stulpas iš medžio, akmens ir metalo su viršuje esančiu angelu. Tai mažeikiškių kalvių Stankų dovana kultūros centrui ir visam miestui praėjusios kalvių šventės proga.
2011 m. balandžio 12 d. ant kultūros centro sienos atidengta memorialinė lenta Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui atminti, kurioje užrašas „Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, prisidėjusiam kuriant ir statant Mažeikių miestą". Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos Prezidentas A. M. Brazauskas daug prisidėjo, kad Mažeikiuose būtų pastatyti Naftininkų kultūros rūmai, jis dalyvavo simboliškai įleidžiant kapsulę, o 2005 m. jie atitektų Mažeikių rajono savivaldybei.
Kolektyvai
- „Alksna", folklorinis ansamblis.
- Alksniokā, vaikų folklorinis ansamblis.
- „Atmintis", Mažeikių tremtinių ir politinių kalinių choras.
- „Bočiai", Mažeikių „Bočių" bendrijos ansamblis.
- „Draugystė", mišrus choras.
- „Drugelis", mažųjų šou grupė.
- „Gunda", kapela.
- „Lietutis", vaikų šou grupė.
- „Jurginėlis", tautinių šokių kolektyvas.
- „Sidabrinė gija", pagyvenusių žmonių ansamblis.
- „Vamzdiec", humoro grupė.
- „Visavi", teatro trupė.
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- Eidimtienė M. Į jubiliejų vedė nenutrūkstamų darbų grandinė // Būdas žemaičių. - 2006. - Vasario 24. - Nr. 21. - P. 8.