Laižuvos dvaras

LAIŽUVOS DVARAS. Į šiaurės vakarus nuo Laižuvos miestelio, prie Vadaksties, XVI a. viduryje buvo įkurtas Laižuvos dvaras, kuris davė pradžią miesteliui. Miestelis buvo sąmoningai pastūmėtas nuo dvaro, kad nedrumstų ponams ramybės.

1902 m. Laižuvos dvare buvo 24, 1923 m. - 49 gyventojai. 1884 m. dvarui priklausė 60 valakų žemės.

Dabar dvaro vietą primena upeliūkščio vaga, vištidės dalis su neogotikiniais langais, pamatų liekanos ir liepų alėja. Dvaras išplanuotas pagal tų metų reikalavimus atskiriant reprezentacinę dalį nuo gamybinės.

XVIII a. dvaras priklausęs Kaminskiams, XIX a. pr. jį valdė Šyrinai, po to Zabielos. Paskutiniai dvarininkai: Heinrichas (1859-1929), Nikolajus (1856-1925), Marija (1851-1934), Nikolajus De la Croix. Palaidoti už dvaro esančiose kapinaitėse.

Šaltiniai

• Šverebas P. Laižuva // Šiaulių kraštas. - 1995. - sausio 12. - P. 8.
• Vida Norkienė, Rima Meldaikienė. Laižuvos mokyklos metraščius pasklaidžius // Kraštotyrinis darbas Laižuvos mokykloje. - Laižuva, 1998. - P. 1.