Juozas Aleksandravičius

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Juozas Aleksandravičius

ALEKSANDRAVIČIUS JUOZAS (g. 1896-10 mėn. Viekšniuose - m. 1977), Viekšnių vaistinės provizorius, Vincento Aleksandravičiaus sūnus.

Mokėsi Rygos gimnazijoje. Būdamas 16 metų, jis metė gimnaziją ir sugrįžo pas tėvą į vaistinę dirbti mokiniu. I pasaulinio karo metu tarnavo caro kariuomenėje Karpatuose, lankė Peterburgo karo medicinos felčerių mokyklą, kurią baigęs dirbo vaistinėje Donbase. Per revoliuciją kariuomenės medicinos darbuotojai Juozą išrinko atstovu į deputatų tarybą. Kariuomenėje persišaldė kojas ir ilgai kentėjo dėl reumato. 1920 m. įstojo į Kauno aukštuosius kursus, kurie vėliau buvo reorganizuoti į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1925 m. jį baigė gavęs chemiko vaistininko diplomą. 1926 m. paveldėjo Viekšnių vaistinę ir tęsė savo tėvo tradicijas. Joje dirbo beveik iki mirties.

Domėjosi istorija, liaudies medicina, kurią pritaikydavo ir praktikoje, rinko senus dokumentus, antspaudus, studijavo aplinkinių dvarų archyvus. Vaistinėje buvo įkūręs įdomią ekspoziciją, kurią lankė daug ekskursijų ne tik iš Lietuvos. 1961 m. lapkričio 6 d. jis pradėjo rašyti per tūkstančio lapų atsiminimus.

Vietiniai gyventojai vadino Balandėliu, nes šitaip kreipdavosi į savo pacientus. Juozo Aleksandravičiaus atminimui iš Viekšnių kilusi poetė Liuda Vasičeva-Bažadragienė yra parašiusi eilėraštį pavadintą „Balandėlis”.

J. Aleksandravičius apie 1926 m. vedė našlę Zofiją Kontrimienę. 1930 m. gimė dukra Zofija, 1938 m. sūnus.

Šaltiniai

Aleksandravičiūtė - Navickienė Z. Laiko verpetai // Vienybė. - 1994. - Lapkr. 5, 9, 12. - 1995. - Bal. 12, 15.