Jonas Balvočius
BALVOČIUS JONAS - GERUTIS (g. 1842 m. kovo 2 d. Purvėnų k. - m. 1915 m. lapkričio 12 d. Uliūnuose, Panevėžio raj.; palaidotas bažnyčios šventoriuje), kunigas, rašytojas, vertėjas, mokslo populiarintojas.
1863-1868 m. mokėsi iš pradžių Varnių, vėliau Kauno kunigų seminarijoje, 1868-1871 m. - Petrapilio dvasinėje akademijoje, kurią baigė teologijos kandidatu. 1871 m. įšventintas kunigu, paskirtas Kėdainių vikaru, nuo 1875 m. Vadoklių klebonas. Nuo 1902 m. buvo Dusetų altarista, 1908-1914 m. Ramygalos parapijos Ėriškių filialistas, 1914-1915 m. Uliūnų klebonas; Žemaičių vyskupijos garbės kanauninkas. Rėmė knygnešius, platino lietuviškas knygas, skatino parapijiečius mokytis.
Rašyti Balvočius pradėjo 1898 m. Rašė ir daugiausia savo lėšomis išleido visą eilę originalių, verstų ar sulietuvintų liaudžiai skirtų knygų. Daug vertė iš kitų kalbų. Parengė spaudai lenkų-lietuvių kalbų žodyno rankraštį (1898 m.). Pirmosios astronominės knygelės lietuvių kalba „Sodiečių draugas” (1909 m.) autorius.
Bendradarbiavo 1905 m. „Lietuvių laikraštyje", 1905-1908 m. „Žvaigždėje", 1905-1908 m. „Vilniaus žiniose", 1906 m. „Nedėldienio skaityme", 1908 m. „Draugijoje". Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: J.Gerutis, Prietelius, Vadoklietis.
Būta originalios ir spalvingos asmenybės, tikras kaimo kunigas: mėgdavęs sutaną nusimetęs dalgiu pamojuoti ar kitų ūkio darbų padirbėti. Ponų draugystės neieškojęs, gyvenęs asketiškai; dėvėjęs namie austą drabužį. 1875-1902 m. klebonavęs Vadokliuose 1876 m. padidino bažnyčią, pristatė šonines koplyčias, parapijos ūkinius trobesius. Jis rūpinosi labdara, švietimu, blaivybe, garsėjo gražiais pamokslais. Klebonaudamas Ėriškiuose (1907-1914 m.) pastatė kleboniją, 1908 m. įkūrė mokyklą. Kunigas Pastatęs bažnyčią Ūliūnuose (Panevėžio rajone), o sau kaip kleboniją surentė tik mažytę grytelę „kam man palociai... aš gyvenu tarp žmonių ir su žmonėmis”.
Kūrybinė veikla
- Gerutis J. Kunigo giminė. - Shenandoah, Pa., 1906. - 68 p. Apsakymas.
- Pamokslai be Kunigo. Parašė Jonas Gerutis. Sulyg „Slovo Bože” K. Bojanauskio - Shenandoah, Pa., 1906. - 214 psl. + 3 psl. rodyklė + 2 psl. bibliografija.
- Šiapus ir anapus grabo, 1903 (1913) m. Religinio turinio knyga.
- Sodžionių teologija, 1905 (1908) m. Religinio turinio knyga.
- Nuomonės Garbenio, jo giminaičių ir prietelių 1912 (1921) m. Religinio turinio knyga.
- Moravskis. Išvakarės gret Lemano ežero, 1905 m. Verstinė knyga.
- Weissas. Moterystė ir šeimyna, 1908 m. Verstinė knyga.
- J.Lunkevičius. Apeigos Rymo-katalikų, 1905 m. Verstinė knyga.
- Apsakymas „Jonukas Karklynas eina Lietuvos pažintų", 1903 (1904) m.
- Apsakymas „Susiskaldėliai", 1908 m.
- „Sodiečių dangus" (pagal Flammariona) 1909 m., astronominė knyga.
- „Zoologija, skiriama sodiečiams" (pagal Brehmą). Seiniai, 2 t., 1912-13. Kunigo J. Balvočiaus sumanymas išleisti lietuviškai garsų A. Brehmo veikalą „Tierleben” tik dalinai pavyko – išleisti du didelės apimties tomai, skirti paukščiams ir žinduoliams. Knygos pavadinimas pakeistas, kad galima būtų naudoti ir mokyklose. Brangaus leidinio nepirko, nebuvo ir išsilavinusių žmonių, skaitančių lietuviškai, todėl leidyba sustojo.
- Maldaknygė „Aušros žvaigždė" 1904-1913 m. išėjo 4 laidos.
Šaltiniai
- Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 42.
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1954. - T. 2. - P. 154.
- Balvočius Jonas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1966. - T. 1. - P. 173.
- Klemka L. Žadinęs dvasią ir protą // Zanavykas. Knygnešių krivulė. - 1991, lapkritis.
- Mūsų švyturiai: Trumpos biografijos - nekrologai. - Vilkaviškis, [1992]. - P. 15 - 17.
- Lietuvių literatūros enciklopedija. – V., 2001. – P. 48.
- Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 49.
Nuorodos
- Vikipedija, Jonas Balvočius