Grossai
Jump to navigation
Jump to search
Domicėlės Binkauskytės-Grossienės antkapinis paminklas Žemalės kapinėse
GROSSAI, Žemalės ir Repšių dvarų valdytojai. Giminės herbas - Fontanna (Fontanas)[1].
Apie 1827 m. Aleksandras Grossas pirko Žemalės dvarą iš Teklės Šiukštaitės. Po 1863 m. sukilimo dvaras nebuvo konfiskuotas, todėl po A. Grosso mirties, 1864 m. Žemalę paveldėjo visi septyni jo vaikaičiai.
- Aleksandras Grossas (g. apie 1783 - m. apie 1861-1866). 1799 m. kilmingųjų registre įrašytas kaip Rusijos armijos vėliavnešys ar poručikas, neturįs nekilnojamojo turto. Jo tėvas Ernestas[2]. 1820 m. A. Grossas vedė Domicėlę Binkauskytę (g. apie 1800 - m. 1866-10-12). Jų vaikai:
- Severinas Aleksandras Grossas (g. 1822 Prancūzijoje - m. po 1870). 1852 m. vedė Oną Felicijoną Bogužaitę (g. apie 1830 - m. 1863-12-22) ir susilaukė septynių vaikų:
- Severinas Grossas (g. apie 1853)
- Sofija Grossaitė (g. apie 1854). Jos vyras Daugirdas.
- Vanda Grossaitė (g. apie 1855). Jos vyras Stanislovas Pranas Milvydas. Jų dukra:
- Anelė Magdalena Milvydaitė (g. 1877-05-27 Viekšniuose, kilmingųjų Stanislovo Leonardo ir Vandos Kunigundos, iš Grossų, Milvydų šeimoje). Jai krikšto Sakramentą 1878-06-28 suteikė Viekšnių dekanas klebonas Juozapas Zaleckis. Krikštatėviai buvo bajorai Pranciškus Bogužas su Stanislava, tikrojo valstybinio patarėjo Aleksandro Daugirdo žmona. Asistentais buvo bajorai Vitardas Milvydas su Celina Grossaite. Mirė 1936-07-24, palaidota 1936-07-27 Ukrinų kapinėse). Jos vyras Liudvikas Plavskis (g. 1867-12-19, pakrikšytas 1868-02-04 Minsko katedrinės Romos katalikų bažnyčioje. Jo tėvas - bajoras, kapitonas Jonas Marcelijus Plavskis, o mama - Juzefa Plavskienė. Krikštatėviai buvo kilmingieji - titulinis patarėjas Apolikarijus Palčinskis su Veronika Plavskiene, Liudviko žmona. 1941 m. birželio 14 d. areštuotas ir išgabentas į Rusiją. Tolesnis jo likimas nežinomas [3]). Susilaukė 3 sūnų:
- Jonas Plavskis (g. 1905-03-28, tarpukariu, baigęs Kauno lenkų gimnaziją, išvažiavo į Lenkiją, įstojo į Politechnikos institutą). Vaikai:
- Bogdanas Plavskis (g. 1952-11-07)
- Leonas Plavskis (g. 1954-12-27)
- Artūras Plavskis (g. 1906-05-05 Vilniuje). Po II pasaulinio karo išvyko į Lenkiją.
- Leslovas Plavskis (g. 1909-08-15 Repšių dvare)
- Jonas Plavskis (g. 1905-03-28, tarpukariu, baigęs Kauno lenkų gimnaziją, išvažiavo į Lenkiją, įstojo į Politechnikos institutą). Vaikai:
- Anelė Magdalena Milvydaitė (g. 1877-05-27 Viekšniuose, kilmingųjų Stanislovo Leonardo ir Vandos Kunigundos, iš Grossų, Milvydų šeimoje). Jai krikšto Sakramentą 1878-06-28 suteikė Viekšnių dekanas klebonas Juozapas Zaleckis. Krikštatėviai buvo bajorai Pranciškus Bogužas su Stanislava, tikrojo valstybinio patarėjo Aleksandro Daugirdo žmona. Asistentais buvo bajorai Vitardas Milvydas su Celina Grossaite. Mirė 1936-07-24, palaidota 1936-07-27 Ukrinų kapinėse). Jos vyras Liudvikas Plavskis (g. 1867-12-19, pakrikšytas 1868-02-04 Minsko katedrinės Romos katalikų bažnyčioje. Jo tėvas - bajoras, kapitonas Jonas Marcelijus Plavskis, o mama - Juzefa Plavskienė. Krikštatėviai buvo kilmingieji - titulinis patarėjas Apolikarijus Palčinskis su Veronika Plavskiene, Liudviko žmona. 1941 m. birželio 14 d. areštuotas ir išgabentas į Rusiją. Tolesnis jo likimas nežinomas [3]). Susilaukė 3 sūnų:
- Celina Grossaitė (g. 1856). Jos vyras Vladislovas Jaloveckis.
- Artūras Aleksandras Stanislovas Grossas (g. 1857-05-22)
- Marija Grossaitė (g. apie 1859). Jos vyras Juozas Daugirdas.
- Bogdanas Grossas (g. 1861-06-09)
- Artūras Pranciškus Grossas (g. apie 1828 Liepojoje - m. 1853-08-23). Vedė Teklę Orlauskaitę (g. apie 1828). Palikuonių nesusilaukė.
- Severinas Aleksandras Grossas (g. 1822 Prancūzijoje - m. po 1870). 1852 m. vedė Oną Felicijoną Bogužaitę (g. apie 1830 - m. 1863-12-22) ir susilaukė septynių vaikų:
Žemalės kapinėse yra palaidoti Domicelė Binkauskytė-Grossienė, Artūras Grossas, Ona Felicijona Karolina Bogužaitė Grossienė ir tikriausiai Aleksandras Grossas. Ukrinų kapinės yra palaidota Anelė Milvydaitė-Plavskienė[4].
Šaltiniai
- ↑ Herby szlacheckie Rzeczypospolitej Obojega Narodow. - Gdansk. - 2003. - P. 60.
- ↑ Šverebas P. Iš netolimos Repšių dvaro praeities // Santarvė. - 2009. - Gegužės 9. - Nr. 51. - P. 10.
- ↑ Šverebas P. Dvarininkas, nežinojęs savo kilmės // Santarvė. - 2009. - Sausio 17. - Nr. 7. - P. 8, 10.
- ↑ Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. Sud. P. Šverebas, R. Skeivys. - Telšiai, 2007. - P. 95. ISBN 9955-624-64-7