Griežės evangelikų reformatų bažnyčia
GRIEŽĖS EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIA. XVII a. pr. Griežė atiteko Melchiorui Bilevičiui, kuris išpažino evangelikų reformatų tikėjimą. Neaiškiomis aplinkybėmis jis su savo pavaldiniais 1625 m. gegužės 1 d. išardė Pikeliuose buvusią filiją, ją atsivežė į savo Griežės dvarą ir ten pastatė kaip evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl tokio M.Bilevičiaus poelgio Žemaičių pilies teisme protestavo Skuodo klebonas, tačiau Pikelių kaimo savininkas Martynas Juknovičius visai nesiskundė. Pastarasis 1617 m. gegužės 17 d. Pikelių kaimą padovanojo Varnių katedros Giedraičių altoriui. Kuo baigėsi bažnytėlės pervežimo į Griežę byla, neaišku. Tikėtina, kad buvo nutraukta.
Taip nuo 1625 m. Griežėje atsirado evangelikų reformatų bažnyčia. Yra duomenų, kad Melchioro sūnus Janušas Bilevičius 1632 m. sausio 10 d. Griežės evangelikų reformatų bažnyčiai galėjo dovanoti 2 tūkst. auksinių. Be to, Janušas Bilevičius iš lauko akmenų pradėjo statydinti didoką akmenų ir plytų evangelikų reformatų bažnyčią; po ja įruošė rūsius. Įkurta reformatų parapija, kurioje dirbo 1, vėliau 2 kunigai.
J.Bilevičius mirė 1653 m. Per jo laidotuves reformatų kunigas Jonas Krapinskis pasakytą pamokslą lotyniškai išspausdino atskira knygele. Nauja kalvinistų (reformatų) bažnyčia Griežėje baigta statyti apie 1654 m. Ją pastatė Putkameris. Griežės bažnyčia turėjusi nuolatinį pamokslininką, kuriam buvo mokama 600 guldenų metinės algos.
1708 m. inventoriuje nurodyta, kad Dovydas Krakis ir Sankuriškis buvo evangelikų reformatų klebonijos pavaldiniai.
1748 m. evangelikų reformatų bažnyčia Griežėje dar tebeveikė, tačiau kunigas prie jos nuolat negyveno. 1754 m. bažnyčia buvo apleista ir paversta Kėdainių parapijos filija. Išnykus evangelikų reformatų parapijai, Griežė priklausė Tirkšlių katalikų parapijai.
XX a. vid. dar buvo išlikęs apie 14 m aukščio bažnyčios bokštas, dešinioji siena. Bažnyčia išorėje buvo 68 pėdų ilgio ir 31,5 pėdos pločio, viduje – 50 pėdų ilgio ir 26 pėdų pločio. Vakarinėje dalyje esantis bokštas (geriausiai išlikusi bažnyčios dalis) išorėje buvo 15,3 pėdų pločio ir 11 pėdų ilgio nuo bažnyčios pusės; nurodytas arkinis įėjimas.Geriau išlikusioje pietinėje sienoje fiksuoti 4 piliastrai ir 4 langai. Bažnyčia statyta 1654 m., sudegė 1780 m.[1]
Griežės evangelikų reformatų dvasininkai XVII-XVIII a.
- 1632-1642 m. - Tovačevskis Joramas (Ioram Towaczewski).
- 1644-1647 m. - Bačkovskis Kluentijus Jonas II (Jan, Joannes Backowski Cluentius, Kluency, mirė prieš 1668).
- 1650 m. - Šykovskis Kristupas (Krzystof Szykowsky, Chritophorus Szykowsky, Christophi Szykovius).
- 1651-1653 m. - Krapinskis Jonas (Jan, Johannes Krapinski, mirė po 1700).
- 1654 m. - Konapackis Jonas (Jan Konapacki).
- 1661 m. - Bulkovskis Martynas (Marcin Bulkowski, mirė prieš 1692-06).
- 1664 m. - Minvydas Mikalojus II (Mikolaj, Mikolay Minwid, Nicolaus Minvid, mirė 1688-02-27 Biržai).
- 1672 m. - Monkievičius Stanislovas (Stanislaw Monkiewicz).
- 1676 m. - Košarskis Jeronimas (Hieronym Koszarsky, Jeronim Koszarski, mirė prieš 1694).
- 1676-1677 m. - Hermanas Aleksandras (Alexander Hermann, mirė prieš 1692).
- 1681 m. - Lachnickis Martynas (Marcin Lachnicki, mirė 1687).
- 1683 m. - Krapinskis Jonas (Jan, Johannes Krapinski, mirė po 1700).
- 1687-1688 - Krapinskis Konstantinas Dominykas (Konstanty Dominik Krapinski, Kropinski).
- 1683, 1689-1690, 1694, 1697 m. - Šymanskis Jurgis I (Jerzy Szymanski).
- 1705-1706 m. - Šymanskis Jurgis II (Jerzy Szymanski, mirė prieš 1718-06-18-19).
- 1706-1711 m. - Mikolajevskis Danielius Erzamas (Daniel Erazm Mikolajewski, mirė po 1712).
- 1711, 1716 m. - Lentulas Jonas Andrius (Johannes Andreas Lentulus, Jan Andrzey Lentulus).
- 1717 m. - Škultetas Martynas (Marcin Szkultet, Martinus Scultetus).
- 1720 m. - Dyjakievičius Martynas Steponas (Marcin Stefan Dyjakiewicz, gimė apie 1690).
- 1721 m. - Bitneris Jonas Martynas (Johannes Martinus Bythnerus, Jan Marcin Bythner, Marcjan (1678-1738).
- 1721 m. - Petroselinas Mykolas (Michael, Michal Petroselinus, Petroselin, Petroselius KOrwin, Corvinus, čekų ir lenkų kilmės).
- 1724, 1726 m. - Dyjakievičius Gabrielius II (Gabriel Dyjakiewicz).
- 1722, 1727-1730 m. - Kopijevičius Boguslavas (Boguslav Jelitko Kopijiewicz, mirė 1747).
Legendos
Apie Griežės bažnyčios bokštą kalbama, kad jam nugriuvus, į Ventą nuriedėjęs auksinis varpas. Jis saulėtą dieną, gerai apžiūrėjus, dar spindi. Pasakojama, kad Latvijos pusėje esančias protestantų ir kalvinų bažnyčias jungia tunelis, einąs net po Venta.
Šaltiniai
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1956. - T. 7. - P. 487.
- Kviklys B. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2 leid. - T. 4. - P. 410 - 411.
- Misius M. Griežė // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3. - P. 34 - 35.
- Šverebas P. Kiek Griežėje stovėjo pilių? // Santarvė. - 1996. - Gruodžio 5. - Nr. 140. - P. 5.
- Ragauskienė R., Karvelis D., Ragauskas A. Tarp pašaukimo ir profesijos. Evangelikų reformatų dvasininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje. - Vilnius, 2023. - P. 487 - 603.