Grąžiagalvė

Grąžiagalvė
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį: Failas dingęs
Grąžiagalvė (Jynx torquilla)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Geniniai paukščiai Piciformes
Šeima	Geniniai Picidae
Gentis	Grąžiagalvės Jynx
Rūšis	Grąžiagalvė Jynx torquilla

GRĄŽIAGALVĖ (Jynx torquilla), geninių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Perimvietėse grąžiagalvės pasirodo balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Peri uoksuose, inkiluose. Lizdo visiškai nekrauna, kiaušinius deda tiesiog ant uokso dugne esančių puvenų, seno lizdo liekanų. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje patelė sudeda 6 – 14 baltų, blizgančiu lukštu kiaušinių. Peri abu porelės nariai 12 – 13 parų. Gūžtą jaunikliai palieka po 18 – 22 dienų. Išveda tik vieną jauniklių vadą. Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, dažniausiai – skruzdėmis, jų lėliukėmis, kokonais.

1987 ir 1989 m. Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties ornitologų būrelio narys Deividas Makavičius Kuodžių miške iškeltuose inkiluose (iš viso 400 inkilų) atliko uoksinių paukščių biologinius tyrimus. 1989 m. grąžiagalvė buvo užėmusi 1 inkilą, kuriame 6 kiaušiniai ir vėliau išsirito 6 jaunikliai.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu aptinkama lapuočių, mišriuose miškuose. Apsigyvena mažuose miškeliuose ar didesnių miškų pakraščiuose, parkuose, soduose, miestų ir gyvenviečių želdiniuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 4000 - 10000 perinčių porų. Mažeikių rajone nedažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 150 – 200 porų.

Radimvietės

Peri Mažeikių miesto pakraščių želdiniuose, Leckavos kaime, nedideliuose pušynėliuose, paupių miškeliuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.