Erelis žuvininkas

Erelis žuvininkas
Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Vanaginiai paukščiai Accipitriformes
Šeima	Žuvininkiniai Pandionidae
Gentis	Ereliai žuvininkai Pandion
Rūšis	Erelis žuvininkas Pandion haliaetus (Linnaeus, 1758)

ERELIS ŽUVININKAS (Pandion haliaetus), žuvininkinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje galinti perėti, aptinkama veisimosi laikotarpiu, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio mėn. Sudaro pastovias poras, lytiškai subręsta trečiais gyvenimo metais. Lizdas kraunamas aukščiausio perimvietės medžio viršūnėje iš stambių, vien tik sausų šakų, kurias renka nuo vandens, žemės paviršiaus, ar nulaužia nuo medžio. Gūžtą iškloja sausa žole, samanomis, medžių žieve ir plaušais. Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje patelė padeda 2 – 4 gelsvus dėmėtus rudomis bei violetinėmis dėmėmis ar taškeliais kiaušinius. Peri abu paukščiai 36 – 38 paras. Jaunikliai lizdą palieka po 50 – 54 dienų.

Minta tik gyva žuvimi, kurią pasigauna smigdami iš oro į vandenį.

Biotopai

Gyvena įvairaus tipo, amžiaus ir sudėties didesniuose miškuose, aukštapelkėse. Tačiau būtinai netoliese turi būti ežerai, žuvivaisos tvenkiniai, didesnės vandens saugyklos.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 20 - 35 perinčių porų. Mažeikių rajone labai reta, tik prie didžiųjų vandens telkinių aptinkama rūšis. Rajone gali perėti viena pora.

Radimvietės

Kasmet stebimas Plinkšių ežere (gali perėti gretimame Žalgirio miške), pavieniai paukščiai stebimi prie Varduvos tvenkinio, tvenkiniuose prie Kleckės miško.

Apsauga

Raudonoji knyga (2 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.