Dryžagalvė kryklė

Dryžagalvė kryklė
Nuotraukos laikinai nėra
Dryžagalvė kryklė (Anas querquedula)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žąsiniai paukščiai Anseriformes
Šeima	Antiniai Anatidae
Gentis	Plaukiojančios antys Anas
Rūšis	Dryžagalvė kryklė Anas querquedula (Linnaeus, 1758)

DRYŽAGALVĖ KRYKLĖ (Anas querquedula), antinių (Anatidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta antrais gyvenimo metais. Lizdas sukamas ant žemės, sausoje vietoje, dažniausiai pernykštėje žolėje, labai gerai užmaskuojamas. Kuo ilgiau perimi kiaušiniai, tuo lizde daugėja pūkų. Kiaušinius deda balandžio – gegužės mėnesiais. Dėtis būna iš 4 – 13 gelsvai rusvos spalvos kiaušinių. Patelė peri vidutiniškai 23 paras. Masiškai jaunikliai skyla birželio pradžioje. Jie išsirita beveik vienu metu, per kelias valandas. Jaunikliai nuolat tyliai švilpčioja. Krykliukai gana greit auga ir po 42 – 44 dienų pradeda skraidyti. Vasarą daugiausiai maitinasi įvairiais vandens bestuburiais, kitu metu – augalais bei jų sėklomis.

Biotopai

Aptinkama įvairiuose negiliuose vandens telkiniuose. Lengvai prisitaiko prie pakitusių sąlygų. Peri įvairiose vietose: šlapiose paežerėse, pievose, melioracijos grioviuose, kūdrose ar net kultūrinėse pievose bei dirbamuose laukuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: apie 2000 - 3000 perinčių porų. Mažeikių rajone apyretė rūšis. Aptinkama prie atviresnių stovinčio vandens telkinių. Rajone gali perėti 15 - 20 porų.

Radvietės

Peri Plinkšių, Sedos ežeruose, Varduvos, Renavo, Tulnikių, Sedos malūno ir kituose tvenkiniuose, Naikių, Daubiškių, Griežės karjeruose, Dabikinės upės senvagėse ir kt.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.