Didžioji kuolinga

Didžioji kuolinga
Didžioji kuolinga (Numenius arquata)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Sėjikiniai paukščiai Charadriiformes
Šeima	Tilvikiniai Scolopacidae
Gentis	Kuolingos Numenius
Rūšis	Didžioji kuolinga Numenius arquata (Linnaeus, 1758)

DIDŽIOJI KUOLINGA (Numenius arquata), tilvikinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda kovo antroje pusėje – balandžio mėn. Tuoktuvėms būdingas tipiškas polėkis, lydimas melodingo švilpimo ir treliavimo: patinas virpindamas sparnais kyla aukštyn, vėliau aukštai iškėlęs sparnus suglaudžia juos galais ir leidžiasi žemyn. Lizdą įrengia ant žemės, sausesnėje vietoje, dažniausiai ant kupsto. Lizdo duobutę negausiai iškloja sausa žole. Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje patelė padeda paprastai 4 žalsvus su tamsiomis rudomis ar juodomis dėmėmis kiaušinius. Peri patelė apie 28 paras. Išsiritusius jauniklius iš pradžių vedžioja ir globoja abu tėvai, vėliau – tik patinas. Jaunikliai skraidyti pradeda sulaukę 35 – 40 dienų amžiaus.

Minta įvairiais bestuburiais: vabzdžiais (ypač žiogais, mėšlavabaliais), jų lervomis, sliekais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena didesnėse, atviromis plynėmis aukštapelkėse, užmirkusiose pievose, ganyklose, paežerėse, dirvonuose. Mėgsta atviras, nemiškingas vietoves.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija mažėja. Populiacijos dydis: 500 - 1000 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, labiau paplitusi rytinėje ir šiaurinėje rajono dalyse. Kasmet rajone peri 10 – 15 porų.

Radimvietės

Peri Dautarų aukštapelkėje, Raudonosios durpyne, Sedos, Plinkšių ežerų pakraščiuose, prie Pašerkšnės tvenkinio, Sedos miestelio apylinkėse. 2011-07-01 stebėta Balėnų karjere (R. Kinduris).

Apsauga

Raudonoji knyga (2 kategorija), Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.