Ausuotasis kragas
| Ausuotasis kragas | |
|---|---|
 | |
| Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Kraginiai paukščiai Podicipediformes |
| Šeima | Kraginiai Podicipedidae |
| Gentis | Kragai Podiceps |
| Rūšis | Ausuotasis kragas Podiceps cristatus (Linnaeus, 1758) |
|
| |
AUSUOTASIS KRAGAS (Podiceps cristatus), kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis.
Kaklo užpakalinė dalis ir nugara rusvai juodos. Ant galvos 2 juodi kuodukai ir iš ilgų plunksnų rudai balta apykaklė.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Ausuotieji kragai dėl ypatingos kūno sandaros negali vaikščioti sausuma ir pakilti nuo žemės į orą. Lytiškai subręsta pirmais arba antrais gyvenimo metais. Lizdą krauna tarp nendrių, lūgnių, vandens augalų bei jų liekanų. Lizdas primena netaisyklingos formos plaustą, kurio du trečdaliai pasinėrę po vandeniu. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, kiaušinių dėjimo laikotarpis labai užtęstas: nuo balandžio iki liepos mėnesio.
Dažniausiai dėtyje būna 3 – 5 elipsiški kiaušiniai. Juos peri abu poros paukščiai 25 – 26 paras. Peri jau nuo pirmo padėto kiaušinio, todėl jaunikliai ritasi ne vienu metu. Ką tik išsiritę jaunikliai slepiasi perinčiam paukščiui po sparnais ar tarp nugaros plunksnų. Antrą po išsiritimo dieną jie jau gali plaukioti savarankiškai. Kragiukai pradeda skraidyti dažniausiai rugpjūčio mėnesį.
Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, moliuskais, vabzdžiais.
Biotopai
Aptinkami įvairiuose vandens telkiniuose. Svarbu, kad juose būtų nendrių, meldų ar švendrių sąžalynai, atskiros vandens augmenijos salelės, kuriose kraunami lizdai.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija didėja. Populiacijos dydis: 8000 - 11000 perinčių porų.
Mažeikių rajone įprasta, sporadiškai paplitusi, negausi rūšis. Nendrėmis apaugusiuose didesniuose vandens telkiniuose, karjeruose kasmet peri 80 – 100 porų.
Radimvietės
Didžiausios perimvietės yra Meižių, Plinkšių, Sedos ežeruose, Varduvos, Pašerkšnės, Šerkšnės, Tulnikių, Sedos tvenkiniuose.
Apsauga
Laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.
Šaltiniai
- Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas 1990 - 2000 m. - Marijampolė, 2001. - 152 p. - P. 56.