Antanava

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Antanava
Informacija
Seniūnija:	Mažeikių apylinkės seniūnija
Plotas:	338,4 ha
Gyventojai:	14 (2001 m.)

ANTANAVAS. ANTANAVA, dvaras, vėliau kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, 13 km į šiaurę nuo Viekšnių pašto, 3 km į rytus nuo Purvėnų k. Šiaurėje ribojasi su Duobgirių k., pietuose ir vakaruose - su Purvėnų k. Tarp Antanavo ir Medemrodės miškų iš šiaurės įsiterpusi Kamanų pelkė. Per kaimą teka Purvas. Dar vadinami Antanaičiai, Giedraičiai.

1996 m. Antanavos kaime liko 3 sodybos. Viena - buvusi Balvočių - Žilinskų. Čia yra gyvenęs Jonas Balvočius - Gerutis. Prie senojo kelio į sodybą - akmenyje įtaisytas metalinis kryžius. Buvęs nuverstas, sulankstytas. Dabar atstatytas. Purvėnų kaimo (Papurvio) gyventojas Antanas Gargasas pasakojo, kad šioje sodyboje į statomos klėties tarpsienius dėtos vilnos. Tiek buvę turtingi. Kita sodyba - Antanavos dvaro vietoje. Trečios sodybos gyventojas, gyvenęs ir buvusio dvaro pastate, papasakojo, kad paskutinis dvarininkas B. Giedraitis mirė jau tarybiniais laikais, bet prieš kolūkių kūrimą. Sodyba atiteko kolūkiui. Gyvendavo joje kartais net 7 šeimos. Palaipsniui sugriuvo viskas. Griaunant paaiškėjo, kad kaltos metalinės vinys naudotos tik gegnių tvirtinimui.

Kaime gyveno vienas stambiausių rajono ūkininkų Česlovas Čepas, kuris įkūrė danielių aptvarą. Jo sodyboje yra 1994 m. pastatytas akmeninis kryžius.

Dvaras

Dvaro savininkai: Antanas Daugirdas (1788 - 1856) - jo sūnus Aleksandras Daugirdas (1815 - 1901 03 25 Vilniuje) - jo sūnus Jonas Daugirdas - Viekšnių pirklys Goldbergas - Bronislovas Giedraitis.

Antanavoje pastoviai gyveno 1846 - 1852 metais Antanas Daugirdas, kuriam priklausė dvaras. Nuo 1852 metų iki mirties gyveno Bugiuose. Mirė 69 metų amžiaus. Nuo 1852 metų iki mirties gyveno Bugiuose. Mirė 69 metų amžiaus. [Antkapyje: mirė 73-iais gyvenimo metais]. „A. Daugirdas priskyrė Būgius prie savo 1818 m. taip pat iš vaivados Chominskio kreditorių nupirktų žemių ir sudarė didoką dvarą. Tasai dvaras susidėjo iš: 1) Pakamanių kaimo, vėliau naujojo savininko vardu pavadinto Antanavos dvaru. (...) Ir tik 1846 m., su pilna pensija atsistatydinęs, ramiai apsigyveno Antanavoje. Sutvarkęs Antanavą, žmonai mirus, 1852 m. jis persikėlė į Būgius.” Persikeldamas, „paliko Antanavos dvare sūnui Rainoldui ir dukteriai Konstancijai gana padoriai apstatytą butą.”

A. Daugirdui priklausiusiame Antanavo dvare 1862 12 22 buvo bandoma sulaikyti besislapstantį rekrūtą Juozapą Dovydauską iš Pakamanių kaimo. Jis ir draugai buvo ginkluoti, ir patys prikūlė rekrūtų gaudytojus.1863 04 26 kautynės Pakamanio - Latvelių kaime. 1863 06 13 sukilėlių būrys sumuštas Kamanų pelkėse. Stanislovas Pisanka suimtas ir pakartas berže prie Meškelių senkapio. Kunigas Antanas Gargasas, gimęs Rekečių kaime.

Antanavos dvarą prieš karą valdė žydas Goldbergas. Dvaro žemė 1935 m. išparceliuota ir pavadinta Antanaičių kaimu. Dvaro centrą šiuo laiku valdo Bronius Giedraitis, kuris tą centrą nupirko nuo subankrutavusiojo Goldbergo.

Antanavas buvo dar gerokai prieš Didįjį karą nupirktas Viekšnių žydo pirklio Goldbergo, iš jo atpirktas taip pat iš Viekšnių kilusio, Liepojoj ir Sibire ilgus metus tarnavusio Giedraičio. (...) Netoli Tanskienės savo namuose gyveno Leonardo Giedraičio (1835 - 1919) šeimyna, buvusieji popo žemės pusininkai, kurių sūnus Bronislovas tarnavo Rusijoje ir gražiai palaikė santykius su tėvais ir su Lietuva, po karo grįžęs tarnavo Kaune, o dabar gyvena Viekšnių apylinkėje įsigijęs Daugirdų Antanavo dvarą.”

Į Antanavos dvarą, kuris mano vaikystės laikais priklausė Bronislavui Giedraičiui, labai dažnai užsukdavome, su tėveliu važiuodami į mūsų ūkį. To dvaro parke augo daugybė pakalnučių, kurios pavasarį skleidė nuostabų kvapą. Mažutė, judri ir labai šneki p. Giedraitienė mano mamos vardinėms (gegužės 15 d.) visada atveždavo didelę puokštę šių gražių pavasariškų gėlių.”

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. dvare - 12 gyv., 1923 m. dvare buvo 1 ūkis ir 10 gyvent., kaime 61 gyv. 1973 m. buvo 13 kiemų, 2001 m. - 14 gyv. (8 vyrai ir 6 moterys).

Etimologija

Antanava - archajiška būdvardinė lytis, padaryta iš Antano žemė arba Antano tarnyba. Tarnyba ir jai priklausanti žemė buvo vadinama šeimos galvos vardu. Vietovardžiai su galūne -ava, atsiradę po valakų reformos, reiškė jau nebe valstiečių, o bajorų viensėdį (akalicą).

Šaltiniai

• Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. K., 1925, p.150.
• Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas. - Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. 1937, Nr.29-30 (283-284), liep.16, VI metai, p.5.
• Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). K., 1938, p. 26,49-50,92.
• Antanavo - Medemrodės miškai. - Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V., 1966, T.1., p.71.
• Jurginis J. Lietuvos valstiečių istorija. V., 1978, p.80-81.
• Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. Akmenė, 1990, p.11-12.
• Nezabitauskas A. 1863 metų sukilėliai. - Vienybė, 1968, birž. 8.
• Daugirdaitė - Sruogienė V. Žemaičių bajoro ūkis XIX amžiaus pirmoje pusėje. - Antras leidimas. V., 1995, 2 leidi., p.17,19,21-22,26-27 ir kt.

Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 49 (nuotrauka: „Antanavo dvarininkas Aleksandras Daugirdas, nutraukta apie 1890 m.), 50. - Tekste: „Antano palikimas išdalytas tarp jo sūnų Adomo, Aleksandro ir Rainoldo. (...) Aleksandro sūnų Antanavas. (...) Išėjusio Vilniaus univ. valstybės tarėjo Aleksandro Daugirdo (1815 - 1901 m., palaidotas Vilniaus Rasose) sūnus Antanas baigė aukštuosius mokslus (inžinierius) ir tarnavo kur Rusijoje.”

Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 50, 94. - Tekste: Daugirdas Jonas, Aleksandro „kurį laiką ūkininkavo Antanave, o paskui, pardavęs dvarą, tarnavo Vilniuje akcyzėje. Iš pirmos žmonos jis turėjo dvi dukteri, Janiną ir Mariją, iš kitos, Viekšnių stoties viršininko dukters Paulavičiūtės, jau nebejaunas - taip pat bene dvi dukteri. (...) Vyriausioji duktė [S. Paulavičiaus] ištekėjo už nebejauno našlio, Antanavo dvarininko Jono Daugirdo, su kuriuo sususilaukė dviejų dukterų ir persikėlė Vilniun, kur jos vyras gavo vietą degtinės monopolyje.”