Alfonsas Bukontas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

BUKONTAS ALFONSAS (g. 1941-09-11 Dapšių k.) poetas, vertėjas, publicistas.

Baigė 1958 m. Židikų vidurinę m-lą, 1964 m. - Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1966-1976 m. dirbo „Literatūros ir meno”, „Jaunimo gretų” redakcijose, vėliau atsidėjo kūrybiniam darbui. Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 1958 m. Parašė sonetų, baladžių, esė, išvertė senovės indų poemą „Bhagavadgyta", L. Korsavino, A. Puškino, A. Bloko ir kt. poezijos.

A. Bukonto eilėraščiai yra išversti į vokiečių, anglų, moldavų, ukrainiečių, gruzinų, latvių, azerbaidžianiečių ir rusų kalbas. Lietuvos kompozitoriai pagal jo eiles sukūrė per 100 dainų.

Apdovanotas 1979 m. S. Šimkaus I-ojo laipsnio premija už tekstą A. Martinaičio kūriniui „Salve, Alma Mater", 1993 m. P. Gaučio premija už geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą, 2000 m. Jotvingių premija už eilėraščių rinktinę „Penktas metų laikas", Bhagavadgytos, L. Karsavino ir M. Kulbako poezijos vertimus, 2001 m. Poezijos pavasario prizas geriausiam metų vertėjui už poezijos vertimus į lietuvių kalbą.

Gyvena Vilniuje. Yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Kūryba

  • „Slenkančios kopos", eileraščių rinkinys, 1967 m.
  • „Piešiniai ant vandens", 1972 m.
  • „Mėnulio takas", 1977 m.
  • „Penktas metų laikas“ , 1997 m.
  • „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“, 1997 m.

Šaltiniai

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2003. - T. 3. - P. 584.
  • Lietuvių literatūros enciklopedija. – V., 2001. – P. 84.
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 141.
  • Žemaičių žemė, 1997, Nr.3.

Nuorodos