Žemalės miškas

ŽEMALĖS MIŠKAS

Didžiulėje Sedos girioje pokario metais prieglobstį rasdavo ne vienas partizanų būrys. Šiame Atminimo ženkle įamžinti devyni partizanai, žuvę šioje girioje arba jos prieigose.

Vaclovas Bytautas-Švogeris, gim. 1924 m., Sedos valsčiaus raštininkas, paimtas į sovietinę kariuomenę. Iš jos pasitraukė nusprendęs geriau kovoti ir žūti savame krašte. Alkos rinktinės vadas Venckus-Adomaitis jį paskyrė Tirkšlių kuopos vadu. 1948 m. birželio 3 d. buvo išduoti būrin infiltruoto saugumo agento „Makausko“, apsupti MGB kariuomenės ir stribų Sedos girios 27 kvartale. Kautynėse sužeistas V. Bytautas nušovė du kareivius ir pats garbingai žuvo. Taip pat žuvo Bronė Bytautienė-Vaidilutė, gim. 1925 m., ir Vytautas Momgaudis-Pinčiukas, gim. 1930 m. Į nelaisvę pateko trys sužeisti partizanai: Valius Niuniava, Adolfas Jančauskas ir Indriekus. B. Bytautienės kūną giminėms pavyko iš stribų išpirkti už bidoną samanės ir palaidoti Grūstės kaimo kapinėse. Kitų žuvusiųjų palaikai buvo sukišti į nežinomą pelkę ar durpyną.

Našlaitį Stasį Girtą-Ločiką, gim. 1918 m., užaugino Dauginai Ketūnų kaime. 1945 m. Stasys įsiliejo į partizanų gretas ir tapo Sedos kuopos vadu. 1949 m. lapkričio 29 d. ties buvusiu Pašerkšnės dvaru kartu su bendražygiu Bernotu pateko į stribų pasalą. Atsišaudydamas žuvo. Jo kūnas buvo numestas prie Tirkšlių stribyno. Partizanui Bernotui pavyko atsitraukti.

Ukmergiškis Antanas Daunoras-Bombonešis, dirbęs Kaune, kalbėjęs penkiomis kalbomis, 1945 m. paimtas į sovietų kariuomenę, pateko į Kuršo frontą prie Vainodės Latvijoje, buvo sužeistas. Iš ligoninės pabėgo ir vos gyvas buvo priglaustas Klemenių šeimoje, Ukrinų kaime. Jų sūnus Zigmas Klemenis-Šešėlis, gim. 1923 m., paimtas kariuomenėn ir vežamas į frontą, kartu su J. Momkausku, pabėgo iš traukinio Švenčionėliuose. Visi jie susibūrė į Daunoro vadovaujamą būrį. Daunoras 1947 m. sausio mėn. buvo nuvykęs net į partizanų suvažiavimą Pilviškiuose, Marijampolės apskr. 1947 m. rugsėjo 20 d. Daunoras, kariuomenės apsuptas ąžuolyne, prie Židikų miestelio, drąsiai pasitraukė iš gyvenimo. Kur užkastas jo kūnas – nežinoma.

Z. Klemenis-Šešėlis žuvo 1946 m. gegužės 10 d. kautynėse Vadagių kaime. Partizanas slapčia buvo palaidotas Sedos girioje. Palaidojimo vieta nežinoma. Jo šeima buvo ištremta į Sibirą. Dar yra likęs gyvas Zigmo brolis Petras, atkentėjęs tremtį, gyvena Ukrinuose.

1947 m. gruodžio 13 d. naktį prie Pašerkšnės dvaro grupė partizanų pateko į kariuomenės pasalą. Kautynių metu žuvo partizanas Jonas Vaičius. Jo kūną ryte kareiviai su šunimis rado Šerkšnės upelyje. Nežinoma, nei iš kur jis buvo kilęs, nei jo slapyvardis.

Jonas Riaukas, gim. 1915 m., iš Račių kaimo, kartu su kitais Žemalės kaimo vyrais išėjo į partizanus. 1948 m. laikinai prisiglaudė vienoje sodyboje Račių kaime. Ten netikėtai susitiko su vietiniu pažįstamu aktyvistu, renkančiu mokesčius. Sovietų valdininkas prisiekė, kad niekam apie partizaną nepraneš, ir buvo paleistas. Išsigandusi sodybos šeimininkė apie Riauką pranešė Tirkšlių stribokynui. Kareiviams apsupus namą J. Riauka nesileido suimamas ir pasirinko žūti. Po keleto dienų Krakienės namas sudegė...

Ūkininkai Čeplinskai gyveno Račių kaime, trys sūnūs tapo partizanais. Pranas Čeplinskas mūšyje paimtas į nelaisvę žuvo Sachalino lageryje. Algirdas Čeplinskas, gim. 1928 m., 1945 m. birželio 25 d. per susišaudymą su stribais nukautas. Partizanų palaidotas Sedos girios pakraštyje, vėliau slapčia perkeltas į Renavo kapines. Čeplinsko tėvai mirė tremtyje.

2009 m. rugsėjo 5 d. žuvusiųjų atminimui iškilmingai pašventintas šis Atminimo ženklas .

2009-08-28 pašventintas Atminimo ženklas Žemalės miške, kautynėse su okupantais 1948-06-31 žuvusiems trims Tirkšlių kuopos partizanams ir įvairiu laiku Sedos girioje ir jos priegose žuvusiems šešiems partizanams .