Nendrinė vištelė
| Nendrinė vištelė | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Nendrinė vištelė (Gallinula chloropus) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Chordiniai Chordata |
| Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
| Klasė | Paukščiai Aves |
| Būrys | Gerviniai paukščiai Gruiformes |
| Šeima | Višteliniai Rallidae |
| Gentis | Nendrinės vištelės Gallinula |
| Rūšis | Nendrinė vištelė Gallinula chloropus (Linnaeus, 1758) |
|
| |
NENDRINĖ VIŠTELĖ (Gallinula chloropus), vištelinių šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Pavasarį parskrenda kovo pabaigoje – balandžio pirmoje pusėje. Lizdus krauna pakrantėse, seklumose, dažniausiai tarp krūmų šakų iš pernykščių nendrių lapų, švendrų. Balandžio – gegužės mėn. deda dažniausiai 8 – 11 matinių žalsvų, išmargintų rudomis ir pilkšvomis dėmelėmis, kiaušinių (antrose dėtyse kiaušinių - mažiau). Daugiausiai peri patelė, patinas ją pakeičia tik retkarčiais. Jaunikliai išsirita po 19 – 22 dienų.
Minta daugiausiai įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, voragyviais, moliuskais, rečiau - augalų ūgliais, sėklomis, grūdais.
Biotopai
Mėgsta įvairius seklius vandenis su vešliais ir tankiais nendrynų, meldynų sąžalynais, atviro vandens plotais. Apsigyvena ežerų, upių, tvenkinių pakrantėse, senvagėse, kūdrose, durpynuose. Nevengia žmogaus kaimynystės.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 4000 - 5000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 50 – 80 porų.
Radimvietės
Gausiausios perimvietės yra Plinkšių, Sedos, Meižių ežeruose, Varduvos, Pašerkšnės, Žibikų tvenkiniuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.