Varduvos tvenkinys

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Varduvos tvenkinys
Varduvos tvenkinys ties Ruzgais
Varduvos tvenkinys ties Ruzgais
Seniūnija: Židikų seniūnija
Upė: Varduva
Plotas: 239,6 ha
Tūris: 10390,0 tūkst. m³
Vidutinis gylis: 4,4 m
Pralaidos tipas: slenkstinė su segmentuotais skydais
Slėgio aukštis: 13,0 m
Debitas: 193,0 m³/s
Kodas: 30050282
Vartuvos tvenkinys ties Juodeikiais
Varduvos tvenkinys

VARDUVOS TVENKINYS, dar vadinamas Juodeikių tvenkiniu, yra Juodeikių k. Tai didžiausias Mažeikių rajono tvenkinys. Jo ilgis 8,2 km, o didžiausias plotis 0,55 km, gylis 12 m. Tvenkinio hidrostatinius sudaro žemių užtvanka, perteklinio vandens pralaida, hidroelektrinė ir siurblinė su vandens paima.

Užtvanka yra 6,7 km nuo Varduvos žiočių. Ji 208,0 ilgio, 8,0 m pločio ir 16,3 m aukščio. Didžiausias gylis 13 m. Baseino plotas užtvankos pjūvyje yra 580,0 km². Tvenkinio altitudė 58,0 m virš Baltijos jūros lygio.

Vandens pertekliaus pralaidą sudaro slenkstis su segmentiniais skydais. Tvenkinio išleidimui dešiniajame ramte įrengta dugninė anga 1,5x1,5 m su plokščiu giluminiu uždoriu.

Tvenkinys labai vingiuotas, ilgas ir įvairaus pločio, su daugybe didesnių ar mažesnių įlankų. Jo krantai atsiremia į Varduvos upės slėnio šlaitus, kurie vietomis aukšti ir statūs. Pakrantės daug kur miškingos. Tvenkinį keliose vietose kerta aukštos įtampos elektros linija, dviejose vietose keliai ir geležinkelis į AB „Mažeikių nafta"

Tvenkinio paskirtis - aprūpinti AB „Mažeikių nafta" ir Mažeikių elektrinę techniniu vandeniu ir elektros energijos gamybai. Be to, tvenkinys tarnauja ir mėgėjiškai žūklei bei kultūrinių buitinių gyventojų poreikių tenkinimui. Tvenkinys priskirtas valstybinės reikšmės tvenkinių kategorijai, jį nuomoja Mažeikių medžiotojų-žvejų draugija.

Prie tvenkinio yra Dapšių, Bugenių, Ruzgų kaimai. Tvenkinys įrengtas 1979 m. 1996 m. pastatyta Juodeikių hidroelektrinė.

Sala

Varduvos tvenkinio salelės yra nepastovios ekologinės sistemos. Jos susiformavimo užtvenkus Varduvos upę ir vandeniui neapsėmus aukštesnių vietų. Pagrindinės nepastovumo priežastys – apsėmimas vandeniu ir apaugimas menkaverčiais krūmais bei medžiais.

Remiantis ilgamečių stebėjimų duomenimis nustatyta, kad Varduvos tvenkinio salelėse peri šios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos paukščių rūšys: jūrinės šarkos, mažosios žuvėdros, raudonkojai tulikai. Be to, čia yra pirmosios ir vienintelės sidabrinių bei paprastųjų kirų perimvietės rajone, salelėse įsikūrusios gausiausios rudagalvių kirų bei upinių žuvėdrų kolonijos. Sezoninių migracijų laikotarpiais salelėse poilsiui apsistoja įvairios ančių, tilvikų rūšys.

1996 metais rajono gamtininkams pasiūlius Lietuvos ornitologų draugijai, o įtakingiausiai tarptautinei paukščių apsaugos organizacijai “BirdLife International” pritarus, Varduvos tvenkinys paskelbtas tarptautinės reikšmės Paukščiams svarbia teritorija (PST). Jai suteiktas tarptautinis kodas – LT 032. Be to, ši teritorija patenka į Natura 2000 saugumų teritorijų sistemą . Pagal Natura 2000 kriterijus, Varduvos tvenkinys išskirtas kaip paukščiams svarbi teritorija (Europos mastu).

Pagrindinis projekto tikslas – sudaryti palankias perėjimo sąlygas mažosioms ir upinėms žuvėdroms, paprastiesiems ir sidabriniams kirams, raudonkojams tulikams, jūrinėms šarkoms bei kitoms nykstančioms Charadriiformes būrio rūšims bei palankias poilsio sąlygas migruojantiems įvairių rūšių tilvikiniams, kiriniams ir antiniams paukščiams. Nemažiau svarbu paruošti ir įgyvendinti paukščių apsaugos programą Varduvos tvenkinyje vertingiausioms paukščių rūšims išsaugoti bei įtraukti visuomenę saugant retuosius sparnuočius.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, reikalinga:

  • pašalinti visą sumedėjusią augaliją tvenkinio salelėse;
  • atskirus salelių plotus užpilti smėliu;
  • vandenyje įkasti medines karteles kiriniams paukščiams ilsėtis;
  • pakrančių medžiuose įkelti inkilus didiesiems dančiasnapiams bei klykuolėms perėti.

Šaltiniai

  • Mažeikių rajono esamų tvenkinių inventorizacija ir kompleksinio sutvarkymo ir naudojimo rekomendacijos. - Kaunas, 2003. - T. III, Tvenkinių techninė būklė, būtini remonto ir eksploatacijos darbai. - P. 20-23.