Meižių ežeras

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Meižių ežeras
Meižių ežeras iš pietryčių pusės
Meižių ežeras iš pietryčių pusės
Kodas: 30030121
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Plotas: 32,7 ha
Aukštis virš jūros lygio: 77,8 m
Giliausia vieta: 4,5 m
Kranto linijos ilgis: 2,52 km
Ištekančios upės: Bevardis upelis

MEIŽIŲ EŽERAS, Meižis, yra apie 9 km į pietus nuo Laižuvos.

Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 0,9 km, didžiausias plotis 0,3 km. Krantai žemi, vakaruose ir pietuose užpelkėję. Pietinėje dalyje ežero pakraščiu teka Ašva (Vadaksties kair. intakas). Į ją iš ežero teka bevardis upelis. 1992 m. ežeras buvo nusekęs apie 1 metrą.

Aplink Meižių ežerą daugiausia dirbami laukai. Meižių ežeras yra vandens paukščių draustinis (įk. 1967 m.). Prie ežero yra Meižių kaimas.

Meižių ežeras nemažai nukentėjęs - jame net du kartus buvo pažemėjęs vandens lygis. Pirmą kartą jis dar prieš karą buvo nuleistas į Ašvos upelį ir nuseko apie 2 metrus. Sekina ežerą ir 1967 metais vakarinėje pakrantėje iškastas melioracijos griovys. Dabar ežero vidutinis gylis siekia vos apie 2 m. 1973 m. pagal projektą buvo pradėti ežero gelbėjimo darbai.

Iki II pasaulinio karo ežeras priklausė Ašvėnų, Meižių I, Meižių II ir Paežerio dvarų centrų savininkams.

Padavimai

Meižių ežeras iš šiaurės vakarų pusės

Yra išlikę keletą padavimų. Viename sakoma, kad Meižių ežeras esąs atkeltas iš prie Viekšnių miesto esančios Burokiškės pelkės; toje vietoje, kur dabar yra ežeras, senovėje buvusi pieva. Ežeras atkeliavęs kaip debesys ir čia nusileidęs, o toje vietoje, kur jis pirmiau buvęs, palikusi tik pelkė. Pasakojama, kad ežero vardas kilęs nuo piktos raganos Meižienės, kuri gyvenusi prie ežero. Žmonės ją už blogus darbus paežerėje sudegino ant laužo, o pelenus paleidę į ežerą plaukti.

Kitame padavime - ežeras anksčiau buvo prie Viekšnių. Kartą vasarą grėbėjos grėbė šieną, ir atjojo nepažįstamas raitelis perspėti, kad čia atkeliausiąs ežeras. Triskart perspėtos, jos nesitraukė, iš atkeliavusio debesio ėmė piltis vanduo, ir jos liko nusileidusiame ežere (Balys J. Užburti lobiai. - Londonas, 1958).

Dar pasakojama, kad grėbėjos buvusios trys, jos palaidotos Skenduolių kapeliuose ant ežero kranto. Joms buvo pastatyta po medinį kryžių. Dar ten palaidotas ežere nuskendęs 16 metų berniukas ir negyvas gimęs kūdikis, vinių dėžėje. Šie kapeliai tai 1 m auksčio kalvelė ant ežero kranto. Šalia auga vyšnios. Turbūt tai alkos kalvelė.

Etimologija

Iš Žemaitijos kilę kalbininkai A. Ružė, A. Girdenis ir A. Vanagas įrodė, kad kaimo ir ežero pavadinimas kilęs ne iš javų pavadinimo, o iš žemaitiškos pavardės Meižis.

Šaltiniai

  • Balys J. Užburti lobiai. - Londonas, 1958.
  • Meižis // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1968. - T. 2. - P. 550.
  • Meižių ežeras // Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. 3. - P. 42.
  • Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 433 - 434. - Pirmas leidimas 1968 m.
  • Nepritarta kalbininkų išmonei // Vienybė. - 1994. - Vas. 19.
  • Vaitkevičius V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - V., 1998. - 744 p.

Nuorodos