Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyrius

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ SĄJUNGOS MAŽEIKIŲ SKYRIUS, visuomeninė organizacija.

Įkurta 1991 m. kovo mėn. Nuo 1991 m. kovo mėn. iki 2001 m. skyriui vadovavo Antanas Kazlauskas, nuo 2001 m. pirmininkas Albertas Ruginis. Iš pradžių buvo 66, vėliau - 147, dabar belikę 34 nariai, iš kurių dėl senyvo amžiaus aktyviau dalyvauti skyriaus veikloje begali tik vienas kitas.

Pradėjus veiklą iš sostinės buvo parsivežtas Lietuvos politinių kalinių sąjungos vėliavos eskizas, pagal kurį buvo pasiūta vėliava, su ja politiniai kaliniai dalyvauja visuose renginiuose, pagerbia išėjusius Amžinybėn.

Nuo pat įsikūrimo skyriaus nariai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, neliko nuošalyje kuriant šaulių sąjungą, Tėvynės sąjungą, dainavo tremtinių chore „Atmintis", dalyvavo rinkimų kampanijose, referendumuose.

1997 m. pr. atidengtos atminimo lentos prie MBG buvusio kalėjimo Savivaldybės pastate ir prie MGB būstinės J. Basanavičiaus gatvėje. 2005-2009 metais skyriaus veikla sukoncentruota į pokario rezistencinių kovų atminimo įamžinimą. Partizanų žūties ir jų laidojimo vietose pastayti šeši Atminimo ženklia: Dagių miške, Milių kaime, Purvinės, Balėnų, Plikšilės (Barstyčių seniūnija), Žemalės miškuose ir paminklinis akmuo Gaurylių kaime. Bendromis politinių kalinių ir sąjūdiečių pastangomis išleista muziejininko Algimanto Muturo knyga "Geriau tegul gegutė užkukuoja" apie pokario metų rezistenciją Mažeikių rajone. 2005 m. Mažeikių muziejuje atidarytas reziostencijos skyrius. Prie to daug prisidėjo Šaulių sąjungos narys Alfonsas Degutis.

2010 m. vasarą Laisvės kovoms įamžinti komisija apvažinėjo Mažeikių rajoną ir sudarė atmintinų vietų sąrašą, pažymėdama šias vietas žemėlapyje, kurį planuoja ir išleisti. 2011 m. ši komisija su Politinių kalinių sąjungos rajono skyriumi stato paminklą Lūšės geležinkelio stotyje 1941 metų sukilėliams atminti.

Nariai ir jų veikla

Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių akyriaus narys publicistas Pranas Dargis išleido knygą „Mintys raštu". Jis kartu su Jonu Laudinsku rūpinosi Nepriklausomybės aikštės sutvarkymu ir statyba. Aleksandras Ribikauskas pastatė atminimo kryžių Purvėnų kaime žuvusiems partizanams. Ylakių būrio partizanas Ildefonsas Bičkus su žmona Jadvyga organizavo partizanų palaikų paieškas ir perlaidojimą Ylakiuose. Šis vyras inicijavo paminklo Ylakių kapinėse ir Atminimo ženklo Gėsaluose staybą. Aktyvus visuomenininkas Povilas Mileris išleido aštuonias knygas. Augustas Mylė buvo 1941 m. birželio sukilėlis, 1944 m. Sedos mūšio dalyvis. Emigravęs į Kanadą ten organizavo šaulių sąjungą. A. Mylė ir I. Bičkus yra apdovanoti Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi. A. Mylė išleido prisiminimų knygą „Užrašai 1940-1941 m." Kunigas Antanas Jurgaitis prie Leckavos bažnyčios įrengė Lietuvos tūkstantmečio vardo ir Žemaičių krikšto aikštes. Laisvės kovų dalyvė Sofija Šviesaitė išleido knygą „Šaknys" apie popiežiaus Jono Pauliaus II (Karolio Voitylos) motinos lietuviškos kilmės paieškas. S. Šviesaitė taip pat ir koplytėlės buvusios senosios bažnyčios vietoje, ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios staybos iniciatyvinės grupės narė.

Šaltiniai

• Marius Stonys. Politiniai kaliniai paminėjo savo organizacijos veiklos 20-metį // Santarvė. - 2011. - Balandžio 2. - Nr. 37. - P. 12.