Augustas Mylė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Mylė Augustas)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Augustas Mylė, Mažeikių muziejuje 2009-01-13

MYLĖ AUGUSTAS (g. 1921 m. Dautarų k. - m. 2014; palaidotas Viekšnių kapinėse), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, Sedos kautynių dalyvis.

Šeimoje augo 4 broliai ir 2 seserys. Baigė Kentaučių pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė Židikų pradinėje, o paskui mokslus tęsė Mažeikių gimnazijoje. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Lietuvos šaulių sąjungos Telšių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į Lūšę ir dirbo kooperatyvo parduotuvėje. Prasidėjus karui, A. Mylė įstojo į Birželio sukilėlių gretas.

1941-06-23 Lūšėje tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių rusų traukinį ties Lūšės geležinkelio stotimi ir išlaisvino į tremtį vežamus žmones. 1944 m. vasario mėn. įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, buvo kuopos raštininku. Kai vokiečiai rinktinę likvidavo, perėjo į Mažeikių komendantūros apsaugos būrį, vėliau įsijungė į Tėvynės Apsaugos rinktinę ir kovėsi Ventos fronte ties Kuršėnais. 1944-10-07 Sedos kautynėse sunaikino du rusų tankus. Po Sedos kautynių traukėsi į Vokietiją. Pasidaręs plaustą per Kuršių marias pasiekė Juodkrantę. Rytprūsiuose įsijungė į lietuvių dalinį, kasė apkasus.

Pasibaigus karui buvo anglų internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). Dirbo sunkiojoje pramonėje. Dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. Priklausė šaulių organizacijai, buvo vienas iš jos vadovų, įkūrė žvejų-medžiotojų klubą „Nida", dirbo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi (laikraščio redaktorius buvo poetas Henrikas Nagys). 1986 m. išėjo į pensiją. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, dalyvavo saviveikloje, Caritas veikloje. Nuo 1995 m. gyveno Pakalupės kaime, prie Viekšnių, globojamas brolio dukters.

Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai 1940-1946 m.". Apdovanotas septyniais medaliais. 2004-05-13 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumiu. Suteikti garbės šaulio ir kario savanorio vardai. Priklausė Lietuvos politinių kalinių sąjungai.

Šaltiniai

  • Bernarda Plastinina. Kraštiečio prisiminimuose - šalies ir išeivijos istorija // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 4, 10.
  • Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1.
  • Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,2.
  • Augustas Mykė 1921-2014. Nekrologas // Būdas žemaičių. - 2014. - Lapkr. 28. - Nr. 91. - P. 2.