Vytautas Miniotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Miniotas Vytautas į Vytautas Miniotas: Vardas->Pavardė)
 
(nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų)
9 eilutė: 9 eilutė:
* Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1987. - T. 3. - P. 97 - 98.  
* Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1987. - T. 3. - P. 97 - 98.  
* Miniotas Vytautas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — Vilnius, 1968. — T. 2. — P. 603.  
* Miniotas Vytautas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — Vilnius, 1968. — T. 2. — P. 603.  
* Žurnalistikos enciklopedija. – V., 1997. – P. 331
</small>
</small>


[[Kategorija: Biografijos]]
[[Kategorija: Biografijos]]

Dabartinė 23:09, 30 lapkričio 2013 versija

MINIOTAS VYTAUTAS (g. 1928-02-22 Viekšniuose - m. 1999-12-03), žurnalistas, rašytojas.

1963 m. baigė Vilniaus universitetą. 1946-1950 m. buvo Raseinių ir Biržų apskričių laikraščių redaktorius. 1950-1974 m. dirbo „Tiesos" redakcijoje. Nuo 1974 m. buvo žurnalo „Laikas ir įvykiai" vyr. redaktorius. 1967 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio žurnalisto vardas.

Išleido keletą apybraižų knygų apie žvejus, teisėsaugos darbuotojus, kolūkiečius, keliones: „Šiaurės Atlante" (1958 m.), „Pamario žmonės" (1959 m.), „Teismas eina" (1960 m.), „Mūsų dienų žmonės" (1961 m.), „40000 kilometrų" (su S. Bistricku, 1962 m.), „Audrų kelias" (1963 m.), „Žvejai išplaukia į jūrą" (1966 m.), „Atsargiai, Balfas!" (1973 m.), „Kai jauti draugo petį" (1974 m.), „Žmogus, žemė, metai" (1980 m.).

Šaltiniai

  • Tarybų Lietuvos enciklopedija. - Vilnius, 1987. - T. 3. - P. 97 - 98.
  • Miniotas Vytautas // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — Vilnius, 1968. — T. 2. — P. 603.
  • Žurnalistikos enciklopedija. – V., 1997. – P. 331