Viliotė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Gyventojų skaičius: 1923 m. - 25 ūkiai, 164 gyv., 2001 m. - 11 gyv. (5 vyr., 6 mot.), 2003 m. - 2 ūkiai, 8 gyv. | Gyventojų skaičius: 1923 m. - 25 ūkiai, 164 gyv., 2001 m. - 11 gyv. (5 vyr., 6 mot.), 2003 m. - 2 ūkiai, 8 gyv. | ||
1937-06-31 | 1899-01-09 Viliotės k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, atsargos jaunesnysis puskarininkis [[Alšauskas Klemas|Klemas Alšauskas]], 1937-06-31 - architektas [[Šadauskas Petras|Petras Šadauskas]], 1941-11-23 - Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas [[Inta Klemas|Klemas Inta]], 1943 m. - tautodailininkas, restauratorius [[Gricius Antanas|Antanas Gricius]]. | ||
Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės<ref>Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.</ref>. | Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės<ref>Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.</ref>. | ||