Viliotė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
7 pridėti baitai ,  21:06, 28 spalio 2010
nėra keitimo aprašymo
16 eilutė: 16 eilutė:
Gyventojų skaičius: 1923 m. - 25 ūkiai, 164 gyv., 2001 m. - 11 gyv. (5 vyr., 6 mot.), 2003 m. - 2 ūkiai, 8 gyv.
Gyventojų skaičius: 1923 m. - 25 ūkiai, 164 gyv., 2001 m. - 11 gyv. (5 vyr., 6 mot.), 2003 m. - 2 ūkiai, 8 gyv.


1899-01-09 Viliotės k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, atsargos jaunesnysis puskarininkis [[Alšauskas Klemas|Klemas Alšauskas]], 1937-06-31 - architektas [[Šadauskas Petras|Petras Šadauskas]], 1941-11-23 - Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas [[Inta Klemas|Klemas Inta]], 1943 m. - tautodailininkas, restauratorius [[Gricius Antanas|Antanas Gricius]].  
* 1899-01-09 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, atsargos jaunesnysis puskarininkis [[Alšauskas Klemas|Klemas Alšauskas]];
* 1937-06-31 gimė architektas [[Šadauskas Petras|Petras Šadauskas]];
* 1941-11-23 gimė Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas [[Inta Klemas|Klemas Inta]],
* 1943 m. gimė tautodailininkas, restauratorius [[Gricius Antanas|Antanas Gricius]].  


Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės<ref>Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.</ref>.
Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės<ref>Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.</ref>.
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu