Respublikos gatvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''RESPUBLIKOS GATVĖ''', viena iš Mažeikių senamiesčio gatvių. Prasideda nuo [[Mindaugo gatvė|Mindaugo gatvės]] ir tęsiasi iki [[Židikų gatvė|Židikų gatvės]], kerta [[Vasario 16-osios gatvė|Vasarios 16-osios gatvė]], [[Vydūno gatvė|Vydūno]], [[Baranausko gatvė|A. Baranausko gatves]], ribojasi su [[Maironio gatvė|Maironio gatve]]. Ilgis apie 0,8 km. | '''RESPUBLIKOS GATVĖ''', viena iš Mažeikių senamiesčio gatvių. Prasideda nuo [[Mindaugo gatvė|Mindaugo gatvės]] ir tęsiasi iki [[Židikų gatvė|Židikų gatvės]], kerta [[Vasario 16-osios gatvė|Vasarios 16-osios gatvė]], [[Vydūno gatvė|Vydūno]], [[Baranausko gatvė|A. Baranausko gatves]], ribojasi su [[Maironio gatvė|Maironio gatve]]. Ilgis apie 0,8 km. | ||
Pradėjo formuotis dar XX a. pradžioje. Tarpukariu apie 1925 m. pavadinta ir iki 1948 m. vadinosi Nepriklausomybės vardu. 1939 m. Nepriklausomybės gatvėje buvo: Nr. 4 - Mažeikių policijos nuovada, šis namas vietinių gyventojų buvo vadinamas „geltonuoju", nes buvo geltonai nudažytas; Nr. 10 - Hiršo Gliko gyvulių plaukų skirtų minkštiems baldams išdirbimo įmonė, čia pat gyveno ir Joselis Turkas, Nr. 15 gyveno Chackelis Gurevičius vertęsis žalių odų prekyba, Nr. 21 gyveno muitinės viršininkas Pijus Aušrota, Nr. 22 veikė Ruvino Subockio viešbutis, Nr. 27 buvo Kaunackio plytinės atstovybė, atstovas A. Messie. | Pradėjo formuotis dar XX a. pradžioje. Tarpukariu apie 1925 m. pavadinta ir iki 1948 m. vadinosi Nepriklausomybės vardu. 1939 m. Nepriklausomybės gatvėje buvo: Nr. 4 - Mažeikių policijos nuovada, šis namas vietinių gyventojų buvo vadinamas „geltonuoju", nes buvo geltonai nudažytas; Nr. 10 - Hiršo Gliko gyvulių plaukų skirtų minkštiems baldams išdirbimo įmonė, čia pat gyveno ir Joselis Turkas, Nr. 13 namą pasistatė Mažeikių pašto darbuotojas, laiškanešys, buvęs telegrafistas Sergejus Tomanovas( 1881-1953), šio namo mansardoje apie 1935m. [[Vasilijus Tomanovas]] įrengė fotoatelje, Nr. 15 gyveno Chackelis Gurevičius vertęsis žalių odų prekyba, Nr. 21 gyveno muitinės viršininkas Pijus Aušrota, Nr. 22 veikė Ruvino Subockio viešbutis, Nr. 27 buvo Kaunackio plytinės atstovybė, atstovas A. Messie. | ||
[[Lievartas Jonas|Jonui Lievartui]] priklaususiame name, kur dabar įsikūrusi laidojimo paslaugų įmonė „Rimtis", tarpukaryje pirmajame aukšte vienoje pusėje gyveno [[Mažeikių žydų bendruomenė|žydų bendruomenės]] rabinas Josifas Mamijofė. Jis su žmona gyveno viename pirmojo namo aukšto gale. Kartu su jais buvo įsikūrusi rabino dukra Chaja Volkienė su savo vyru Chaimu. Chaja buvo baigusi Telšių žydų Jahvės gimnaziją, dirbo [[Mažeikių žydų mokykla|žydų mokyklos]] mokytoja ir [[Mažeikių gimnazija|lietuvių gimanzijoje]] žydų vaikams dėstė hebrąjų tikybą. Chaimas mokslus buvo baigęs kažkokioje aukštesnio rango rabinų mokykloje. Chaja augino dukrą Rohalę ir sūnų. Kitoje pirmojo aukšto pusėje gyveno vokietis Edvardas Lačas, kuris turėjo didelę mišrių prekių parduotuvę Vasario 16-osios gatvėje. Antrajame šio namo aukšte viename gale gyveno Lievartų šeima, o kitą nuomojo žydui Glikmanui su šeima. Karo metu į rytinį J. Mamijofės namo galą pataikė atsitiktinis sprogmuo, ir jis buvo sugriautas. Namas sutrumpėjo net 5-6 metrais. Pokariu jis atstatytas. 1941 m. Lievartų namas nacionalizuotas, 1953 m. Erika Lievartaitė-Libienė su mama išsikraustė gyventi į Vytauto gatvę. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, abu Lievartų namai buvo grąžinti jų dukrai Erikai Libienei. Šios dukra Zigrida Narutavičienė su žentu Romu juose įkūrė laidojimo paslaugų įmonę „Rimtis". | [[Lievartas Jonas|Jonui Lievartui]] priklaususiame name, kur dabar įsikūrusi laidojimo paslaugų įmonė „Rimtis", tarpukaryje pirmajame aukšte vienoje pusėje gyveno [[Mažeikių žydų bendruomenė|žydų bendruomenės]] rabinas Josifas Mamijofė. Jis su žmona gyveno viename pirmojo namo aukšto gale. Kartu su jais buvo įsikūrusi rabino dukra Chaja Volkienė su savo vyru Chaimu. Chaja buvo baigusi Telšių žydų Jahvės gimnaziją, dirbo [[Mažeikių žydų mokykla|žydų mokyklos]] mokytoja ir [[Mažeikių gimnazija|lietuvių gimanzijoje]] žydų vaikams dėstė hebrąjų tikybą. Chaimas mokslus buvo baigęs kažkokioje aukštesnio rango rabinų mokykloje. Chaja augino dukrą Rohalę ir sūnų. Kitoje pirmojo aukšto pusėje gyveno vokietis Edvardas Lačas, kuris turėjo didelę mišrių prekių parduotuvę Vasario 16-osios gatvėje. Antrajame šio namo aukšte viename gale gyveno Lievartų šeima, o kitą nuomojo žydui Glikmanui su šeima. Karo metu į rytinį J. Mamijofės namo galą pataikė atsitiktinis sprogmuo, ir jis buvo sugriautas. Namas sutrumpėjo net 5-6 metrais. Pokariu jis atstatytas. 1941 m. Lievartų namas nacionalizuotas, 1953 m. Erika Lievartaitė-Libienė su mama išsikraustė gyventi į Vytauto gatvę. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, abu Lievartų namai buvo grąžinti jų dukrai Erikai Libienei. Šios dukra Zigrida Narutavičienė su žentu Romu juose įkūrė laidojimo paslaugų įmonę „Rimtis". | ||