Purvėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 892 pridėti baitai ,  15:06, 13 sausio 2019
 
 
(nerodoma 26 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
{{kaimai|
{{kaimai|
   pavadinimas = Purvėnai|
   pavadinimas = Purvėnai|
   foto  = Purvenai. MKE.jpg|
   foto  = Purvenai.MKE.2012-07-04.JPG|
   size    = 260px|
   size    = 260px|
  pavad    = Koplytstulpis prie vieškelio į Laižuvą|
  pavad    = Koplytstulpis (aut. Vytautas Vaizgiela), skirtas kaimo 350 metų sukakčiai|
   seniunija = Mažeikių apylinkės|
   seniunija = Mažeikių apylinkės|
   gyv    = 293|
   gyv    = 293|
15 eilutė: 15 eilutė:
'''PURVĖNAI''' (viet. ''Purvienai''), kaimas [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijoje]], 10 km į rytus nuo [[Mažeikiai|Mažeikių]]. Pietiniu ir rytiniu pakraščiu eina Mažeikų-Laižuvos vieškelis. Pietuose ribojasi su [[Sovaičiai|Sovaičių]], vakaruose - su [[Žiogaičiai|Žiogaičių]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vaidminas]], už jo - [[Auksūdys|Auksūdžio]] k. Per kaimą teka [[Purvas]] ([[Ašva|Ašvos]] deš. intakas).  
'''PURVĖNAI''' (viet. ''Purvienai''), kaimas [[Mažeikių apylinkės seniūnija|Mažeikių apylinkės seniūnijoje]], 10 km į rytus nuo [[Mažeikiai|Mažeikių]]. Pietiniu ir rytiniu pakraščiu eina Mažeikų-Laižuvos vieškelis. Pietuose ribojasi su [[Sovaičiai|Sovaičių]], vakaruose - su [[Žiogaičiai|Žiogaičių]] k. Šiauriniu pakraščiu teka [[Vaidminas]], už jo - [[Auksūdys|Auksūdžio]] k. Per kaimą teka [[Purvas]] ([[Ašva|Ašvos]] deš. intakas).  


Veikia pradinė mokykla, Mažeikių viešosios bibliotekos [[Purvėnų biblioteka|Purvėnų filialas]] (nuo 1960 m.; vad. Zita Stonienė), [[Purvėnų medicinos punktas|medicinos punktas]] (nuo 1959), [[Purvėnų kultūros namai|kultūros namai]], [[Purvėnų kaimo bendruomenė|bendruomenė]].
Veikia Mažeikių viešosios bibliotekos [[Purvėnų biblioteka|Purvėnų filialas]] (nuo 1960 m.; vad. Zita Stonienė), [[Purvėnų medicinos punktas|medicinos punktas]] (nuo 1959), [[Purvėnų kultūros namai|kultūros namai]], [[Purvėnų kaimo bendruomenė|bendruomenė]], UAB „Džiuga" (vad. Olgerts Bulauskis; 2012 m. Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinės kalbos inspekcijos rengtame gražiausių lietuviškų įmonių konkure tapo laureate <ref>Kristina Varkalytė. „Džiuga" - apdovanojimo vertas vardas // Santarvė. - 2012. - Kov. 1. - Nr. 25</ref>). Anksčiau veikė [[Purvėnų pradinė mokykla|pradinė mokykla]], vaikų lopšelis-darželis (1984-1990 m. )
   
   
== Gatvės ==
== Gatvės ==
24 eilutė: 24 eilutė:
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 438 gyv., 1923 m. - 67 ūkiai ir 391 gyv., 1959 m. - 316, 1970 m. - 278, 2001 m. - 293 gyv. (149 vyrai ir 144 moterys).
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 438 gyv., 1923 m. - 67 ūkiai ir 391 gyv., 1959 m. - 316, 1970 m. - 278, 2001 m. - 293 gyv. (149 vyrai ir 144 moterys).


Purvėnų k. apie 1859 m. gimė keltininkas [[Lapkus Jonas|Jonas Lapkus]], 1959-12-08 gimė Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas [[Erminas Vidmantas|Vidmantas Erminas]].
* 1842-03-02 gimė kunigas, rašytojas, vertėjas, mokslo populiarintojas [[Balvočius Jonas|Jonas Balvočius-Gerutis]].
* apie 1859 m. gimė keltininkas [[Lapkus Jonas|Jonas Lapkus]], kuris gyveno Sonteklių dvare. 1901-05-02 per kratą pas jį rasta 14 lietuviškų leidinių.
* 1900-07-31 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Šiaulys Tadas|Tadas Šiaulys]];
* 1936-10-29 gimė prokuroras [[Žeberskis Bronislovas|Bronislovas Žeberskis]].
* 1942-11-28 gimė Lietuvos energetikas, šiluminės fizikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras [[Narbutas Simonas|Simonas Narbutas]].
* 1947-08-13 gimė medicinos dr., LSMU docentas, Kauno Klinikų otiatrinio sektoriaus vadovas [[Vytenis Juozas Kinduris]].
* 1949-06-16 gimė žurnalistė [[Drazdauskaitė Ona Laima|Ona Laima Drazdauskaitė]].
* 1959-12-08 gimė Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas [[Erminas Vidmantas|Vidmantas Erminas]].


== Mokykla ==
Purvėnų k. gyvena liaudies meistrė [[Barkienė Aldona|Aldona Barkienė]] (mezgimas, nėrimas vąšeliu), literatai [[Beleckis Albertas|Albertas Beleckis]], [[Prazauskienė Sigita|Sigita Prazauskienė]], spaudos mylėtojas [[Varanavičius Stanislovas|Stanislovas Varanavičius]]. Purvėnų k. gyventoja [[Balčiauskienė-Ročytė Birutė Ona|Birutė Ona Balčiauskienė]] (1936-2008) kūrė miniatiūras, rašė rajoninėje spaudoje.
Purvėnuose pradinė mokykla įkurta 1930 m. pas ūkininką Antaną Butkų, jo dviejų galų troboje. Mokyklai paskirti du mokytojai: Adelė Steponavičienė ir Jonas Gomoleckas. Jie mokė vaikus nuo pirmo iki ketvirto skyriaus. 1942 m. Švietimo skyrius Purvėnų pradinei patalpas išnuomojo Lapkų sodyboje. Čia įsikūrusią mokyklą lankė mokiniai iš Antanavo, Sovaičių, Žiogaičių, Meižių, Gargždų ir Purvėnų kaimų. Mokinių skaičius tada buvo apie 40. Lapkų sodyboje buvusioje mokykloje įvairiu laiku dirbo Voveris, Gaudiešiūtė, Kinduris, Steckytė.
 
1954 m. Purvėnų pradinė mokykla iškelta į [[Sovaičiai|Sovaičius]], kur iš pradžių buvo pradinė, vėliau septynmetė ir galiausiai aštuonmetė mokykla, kurią 1969-03-28 nuniokojo gaisras. Nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. Sovaičiuose liko tik pradinė mokykla, kuri 1990 m. rugsėjo mėn. vėl perkelta į Purvėnus, buv. vaikų lopšelio-darželio pastatą. Mokykla pervadinta Purvėnų pradine. Tais mokslo metais į klases susirinko 21 mokinys. Mokyklai vadovavo Filomena Žiulpaitė-Erminienė (1972-1994 m.), mokytoja - Bronė Ročytė-Liutkuvienė. 1993 m. mokykloje pradeda dirbti A.Liaugminienė, 1994 metais ilgametė mokytoja ir vedėja išvyksta dirbti į Mažeikius. Vėliau Purvėnuose dirbo Lina Grušaitė, Rasa Jankauskaitė, Adelė Kontenienė.
 
2006 m. mokėsi 12 mokinių, mokytojos Bronė Liutkuvienė ir Rasa Jankauskaitė


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
44 eilutė: 46 eilutė:
1947 m. birželio 23 d. Purvėnų k., netoli Apolonijos Undžienės sodybos, du MGB agentai nužudė keturis Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanus: Antaną Apulskį (slap. Ancis, g. 1908 m. [[Naikiai|Naikų]] k.), Steponą Barauską (Riteris, g. 1921 m. [[Troškučiai|Troškučių]] k.) ir Henriką Jarušauską (Žaibas, g. 1928 m. [[Rekečiai|Rekečių]] k., mirė sužeistas), o taip pat vokietį Henriką Volchod (g. 1918 m.). <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>, <ref>Riauka Adomas. Įamžintas rezistentų atminimas // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugsėjo 15. - Nr. 58. - P. 2.</ref>. Partizanų atiminimui 1998-09-01 Purvėnų pradinės mokyklos kieme pastatytas ąžuolinis kryžius, kurį pašventino ir šv.Mišias aukojo Dauginių bažnyčios klebonas, buvęs tremtinys, šio kryžiaus pastatymo iniciatorius, Romas Žiulpa. Kryžių sukūrė liaudies meistras iš Skuodo rajono Kazimieras Karpauskas. 1990 m. žuvę partizanai perlaidoti [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]].
1947 m. birželio 23 d. Purvėnų k., netoli Apolonijos Undžienės sodybos, du MGB agentai nužudė keturis Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanus: Antaną Apulskį (slap. Ancis, g. 1908 m. [[Naikiai|Naikų]] k.), Steponą Barauską (Riteris, g. 1921 m. [[Troškučiai|Troškučių]] k.) ir Henriką Jarušauską (Žaibas, g. 1928 m. [[Rekečiai|Rekečių]] k., mirė sužeistas), o taip pat vokietį Henriką Volchod (g. 1918 m.). <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>, <ref>Riauka Adomas. Įamžintas rezistentų atminimas // Būdas žemaičių. - 1998. - Rugsėjo 15. - Nr. 58. - P. 2.</ref>. Partizanų atiminimui 1998-09-01 Purvėnų pradinės mokyklos kieme pastatytas ąžuolinis kryžius, kurį pašventino ir šv.Mišias aukojo Dauginių bažnyčios klebonas, buvęs tremtinys, šio kryžiaus pastatymo iniciatorius, Romas Žiulpa. Kryžių sukūrė liaudies meistras iš Skuodo rajono Kazimieras Karpauskas. 1990 m. žuvę partizanai perlaidoti [[Mažeikių kapinės|Mažeikių kapinėse]].


== Žymesni žmonės ==
2011-08-05 kaimo bendruomenė surengė Purvėnų kaimo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 350-ties metų sukaktį. Renginio metu buvo atidengtas koplytstulpis (aut. Vytautas Vaizgiela), skirtas garbingai sukakčiai atminti <ref>Purvėniškiai paminėjo kaimo 350-ies metų sukaktį // Santarvė. - 2011. - Rugpj. 9. - nr. 89. - P. 1, 7.</ref>.
* 1842-03-02 Purvėnų k. gimė kunigas, rašytojas ir vertėjas [[Balvočius Jonas|Jonas Balvočius-Gerutis]].  
* Apie 1859 m. Purvėnų kaime gimė Lapkus Jonas, Juozo, kuris gyveno Sonteklių dvare, dirbo keltininku. 1901 05 02 per kratą pas jį rasta 14 lietuviškų leidinių.  
*1936-10-29 Purvėnų k. gimė prokuroras [[Žeberskis Bronislovas|Bronislovas Žeberskis]].
 
[[Vaizdas:Koplytele Purvenu k. kapinese.MKE.JPG|right||thumb|260px|[[Purvėnų kaimo kapinės|Purvėnų k. kapinės]]]]
[[Vaizdas:Koplytele Purvenu k. kapinese.MKE.JPG|right||thumb|260px|[[Purvėnų kaimo kapinės|Purvėnų k. kapinės]]]]
[[Vaizdas:Purvenai. MKE.jpg|right|thumb|260px|Koplytstulpis (past. 1940 m.) prie vieškelio į Laižuvą]]
== Kapinės ==
== Kapinės ==
Kaime yra 2 kapinės:
Kaime yra 2 kapinės:
* [[Purvėnų kaimo kapinės]]  
* [[Purvėnų kaimo kapinės]]  
* Purvėnų kaimo I-osios kapinės yra į pietus nuo Vaidmino upelio, 3,1 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės. Jų paviršius lygus, apaugęs retu mišku. Pagal ribą yra medžių eilė. Istorijos ir kultūros paminklų, laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra, išskyrus vieną nugriuvusį ir vieną stovintį medinius kryžius. Aplinkui kapines - ariama žemė. Plotas 0,03 ha, perimetras 72 m.
* Purvėnų kaimo I-osios kapinės yra į pietus nuo Vaidmino upelio, 3,1 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės. Jų paviršius lygus, apaugęs retu mišku. Pagal ribą yra medžių eilė. Istorijos ir kultūros paminklų, laidojimo žymių ir antkapinių paminklų nėra, išskyrus vieną nugriuvusį ir vieną stovintį medinius kryžius. Aplinkui kapines - ariama žemė. Plotas 0,03 ha, perimetras 72 m.


Dar vienos kapinės yra į šiaurę nuo Purvo upelio, [[Gargždai|Gargždų]] kaimo teritorijoje, 1,3 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės ir vadinamos Purvėnų kaimo II-osios kapinės (plačiau žr. [[Gargždai]]).
Dar vienos kapinės yra į šiaurę nuo Purvo upelio, [[Gargždai|Gargždų]] kaimo teritorijoje, 1,3 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės ir vadinamos Purvėnų kaimo II-osios kapinės (plačiau žr. [[Gargždai]]).
== Koplytstulpio istorija ==
Apie 1 km nuo Purvėnų gyvenvietės, prie vieškelio į Laižuvą, yra 1940 m. tėvo Petro Šiultės pastatytas koplytstulpis savo sūnui. Paminklo atsiradimo istorija yra tokia. 1939 m. gegužės 21 d. jo sūnus Petras Šultė (1915 - 1991 10) linksminosi Purvėnų kaimo gegužinėje. Jis turėjo merginą, bet per šį vakarėlį ją paviliojo Stasys Eibutis. Įniršęs Petras Šiultė pasigėrė ir saulei tekant apie 5 val. ryte palaukęs prie Dūdos sodybos peiliu tiesiai į širdį nudūrė Stasį Eibutį. Už šią žmogžudystę buvo nuteistas 25 metus kalėti Kauno kalėjime. Tačiau prasidėjus karui, P. Šiultė kartu su kitais kaliniais buvo perkeltas į Kauno IX fortą. Iš čia buvo išvarytas sušaudyti, bet buvo sužeistas, ant jo suvirto kiti sušaudyti kaliniai ir išgulėjęs apie 10 valandų nejudėdamas, sekančios dienos naktį kartu dar su trim likusiais gyvais iš šios vietos pasišalino. Sužeistas, leisgyvis, sušalęs, kaimo žmonių padedamas, apie 4 mėn. keliavo iki Purvėnų. Tėvas, gavęs žinią, kad Petrą sušaudė, jo atminimui, savo žemėje, ir pastatė koplytstulpį. <ref>Stonienė Zita. Tremties keliais. Tremtinių atsiminimai // Kraštotyrinis darbas Purvėnų bibliotekoje. - Purvėnai, 1991 m. Pasakojimą iš Juozo Šiultės 1999-10-19 užrašė Z. Stonienė.</ref>.


== Purvėnų akmuo su pėda  ==
== Purvėnų akmuo su pėda  ==
83 eilutė: 84 eilutė:
* Šiultės smiltynas - taip vadinta buvusi Šiultės žemė prie kolūkio mechaninių dirbtuvių. Plotas 2 ha.
* Šiultės smiltynas - taip vadinta buvusi Šiultės žemė prie kolūkio mechaninių dirbtuvių. Plotas 2 ha.
* Žliūgė - mažo kanalo dydžio upelis Purvėnu k., prie buv. O.Ročienes ūkio.
* Žliūgė - mažo kanalo dydžio upelis Purvėnu k., prie buv. O.Ročienes ūkio.
== Etimologija ==
Kaimo pavadinimas kilo iš Ašvos intako - Purvo upelio. Nurodomas padavimas, kad čia rastas metalinis mėnulis, storos ąžuolo lentos.<ref>Purvėnų kaimas // Kraštotyrinis darbas Purvėnų bibliotekoje.</ref>. Upelio [[Purvas]] hidronimas.


== Kiti sraipsniai ==
== Kiti sraipsniai ==
100 eilutė: 104 eilutė:


[[Category:Mažeikių apylinkės seniūnijos kaimai]]
[[Category:Mažeikių apylinkės seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Purvėnai]]

Naršymo meniu