19 696
pakeitimai
Purvėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 53 eilutė: | 53 eilutė: | ||
Dar vienos kapinės yra į šiaurę nuo Purvo upelio, [[Gargždai|Gargždų]] kaimo teritorijoje, 1,3 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės ir vadinamos Purvėnų kaimo II-osios kapinės (plačiau žr. [[Gargždai]]). | Dar vienos kapinės yra į šiaurę nuo Purvo upelio, [[Gargždai|Gargždų]] kaimo teritorijoje, 1,3 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės ir vadinamos Purvėnų kaimo II-osios kapinės (plačiau žr. [[Gargždai]]). | ||
== Koplytstulpio istorija == | |||
Apie 1 km nuo Purvėnų gyvenvietės, prie vieškelio į Laižuvą, yra 1940 m. tėvo Petro Šiultės pastatytas koplytstulpis savo sūnui. Paminklo atsiradimo istorija yra tokia. 1939 m. gegužės 21 d. jo sūnus Petras Šultė (1915 - 1991 10) linksminosi Purvėnų kaimo gegužinėje. Jis turėjo merginą, bet per šį vakarėlį ją paviliojo Stasys Eibutis. Įniršęs Petras Šiultė pasigėrė ir saulei tekant apie 5 val. ryte palaukęs prie Dūdos sodybos peiliu tiesiai į širdį nudūrė Stasį Eibutį. Už šią žmogžudystę buvo nuteistas 25 metus kalėti Kauno kalėjime. Tačiau prasidėjus karui, P. Šiultė kartu su kitais kaliniais buvo perkeltas į Kauno IX fortą. Iš čia buvo išvarytas sušaudyti, bet buvo sužeistas, ant jo suvirto kiti sušaudyti kaliniai ir išgulėjęs apie 10 valandų nejudėdamas, sekančios dienos naktį kartu dar su trim likusiais gyvais iš šios vietos pasišalino. Sužeistas, leisgyvis, sušalęs, kaimo žmonių padedamas, apie 4 mėn. keliavo iki Purvėnų. Tėvas, gavęs žinią, kad Petrą sušaudė, jo atminimui, savo žemėje, ir pastatė koplytstulpį. <ref>Stonienė Zita. Tremties keliais. Tremtinių atsiminimai // Kraštotyrinis darbas Purvėnų bibliotekoje. - Purvėnai, 1991 m. Pasakojimą iš Juozo Šiultės 1999-10-19 užrašė Z. Stonienė.</ref>. | |||
== Purvėnų akmuo su pėda == | == Purvėnų akmuo su pėda == | ||