Pranas Genys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: '''GENYS PRANAS''' (g. 1902-02-15 - m. 1952-08-26), poetas, muziejininkas, kultūros veikėjas. 1931 m. Telšiuose įsteigė „Alkos" draugiją, „Alkos" muziejų, ilgus metus...)
 
1 eilutė: 1 eilutė:
'''GENYS PRANAS''' (g. 1902-02-15 - m. 1952-08-26), poetas, muziejininkas, kultūros veikėjas.
'''GENYS PRANAS''' (g. 1902-02-15 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas.
 
1931 m. Telšiuose įsteigė „Alkos" draugiją, „Alkos" muziejų, ilgus metus buvo jo direktorius. Išleido tris poezijos knygas: „Džiugo varpai" (1929 m.), „Atnašavimai" (1935 m.), „Rūpintojėliai" (1941 m.), taip pat „Rainių poema" (1941 m.), Žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologija (1938 m.).


1924 m. baigęs Telšių gimnaziją mokytojavo Mažeikių ir Ukmergės gimnazijose. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje.


Išleido eilėraščių rinkiniius: Džiugo varpai (1929 m., 2 leid. 1992 m.), Atnašavimai (1935 m.),  Rūpintojėliai (1941 m., 2 leid. 1992 m.).


[[Kategorija: Biografijos]]
[[Kategorija: Biografijos]]

20:28, 6 spalio 2012 versija

GENYS PRANAS (g. 1902-02-15 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas.

1924 m. baigęs Telšių gimnaziją mokytojavo Mažeikių ir Ukmergės gimnazijose. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje.

Išleido eilėraščių rinkiniius: Džiugo varpai (1929 m., 2 leid. 1992 m.), Atnašavimai (1935 m.), Rūpintojėliai (1941 m., 2 leid. 1992 m.).