Pikeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Pikeliai (žiūrėti kodą)

20:42, 19 rugpjūčio 2022 versija

3 066 pridėti baitai ,  20:42, 19 rugpjūčio 2022
→‎Istorinės žinios
 
(nerodoma 15 tarpinių versijų, sukurtų to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
{{kaimai|
{{kaimai|
   pavadinimas = Pikeliai|
   pavadinimas = Pikeliai|
   foto  = Pikeliai. Koplytsulpis. MKE.JPG|
   foto  = Pikeliu herbas 2019.jpg|
   size    = 230px|
   size    = 230px|
  pavad    = Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti Pikeliuose, past. 1827 m.|
  pavad    = Pikelių herbas|
   seniunija = Židikų|
   seniunija = Židikų|
   gyv    = 515 |
   gyv    = 515 |
10 eilutė: 10 eilutė:
   alt    = 79|
   alt    = 79|
   |}}
   |}}
[[Vaizdas:Koplytstulpis. MKE.JPG|thumb|230px|right|Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti Pikeliuose, past. 1827 m.]]
'''PIKELIAI''', miestelis [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie [[Lūšis|Lūšės]] upės ir Latvijos sienos. Rytuose ribojasi su [[Giniočiai|Giniočių]], pietuose - su [[Juodeikėliai|Juodeikėlių]] k. Keliai į [[Židikai|Židikus]] per [[Lūšė|Lūšę]], Latviją, Juodeikėlius, [[Mažeikiai|Mažeikius]]. Miestelis radialinio plano.
'''PIKELIAI''', miestelis [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie [[Lūšis|Lūšės]] upės ir Latvijos sienos. Rytuose ribojasi su [[Giniočiai|Giniočių]], pietuose - su [[Juodeikėliai|Juodeikėlių]] k. Keliai į [[Židikai|Židikus]] per [[Lūšė|Lūšę]], Latviją, Juodeikėlius, [[Mažeikiai|Mažeikius]]. Miestelis radialinio plano.


38 eilutė: 40 eilutė:
[[Vaizdas:Pikeliu sauliu aikste.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|230px|[[Pikelių šaulių būrys|Pikelių šaulių aikštė]]]]
[[Vaizdas:Pikeliu sauliu aikste.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|230px|[[Pikelių šaulių būrys|Pikelių šaulių aikštė]]]]


1568 m. minimas Pikelių kaimas, 1598 m. - dvaras. Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1594 m. nurodoma, kad priklauso [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčiui]], 1598 m. buvo buvo 19 valakų 17 rykščių, 1599 m. minimas prie Lūšės upelio (Sprogis, 1888:230).  
Pikelių k. (''Pikelayce'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1598 m. minimas dvaras. Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1594 m. nurodoma, kad priklauso [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčiui]], 1598 m. buvo buvo 19 valakų 17 rykščių, 1599 m. minimas prie Lūšės upelio (Sprogis, 1888:230).  


Pikelių dvarvietė yra 1,7 km į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 450 m į šiaurės rytus nuo tilto per Skutulo upelį Pikelių–Naudvarės kelyje, 400 m į pietvakarius nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai–Mažeikių naftos gamykla). Dvarvietė apima apie 300 m ilgio R–V kryptimi pailgą iki 150 m pločio kalvą – aukštumos kyšulį į buvusį platesnį Skutulo upelio slėnį, kiek nuolaidėjantį į pietų pusę. Paskutiniai pastatai dvarvietėje stovėjo dar šio XX a. pradžioje. Pats Pikelių dvaras turėjo būti XVIII–XIX a.(G. Zabiela, 1996).  
Pikelių dvarvietė yra 1,7 km į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 450 m į šiaurės rytus nuo tilto per Skutulo upelį Pikelių–Naudvarės kelyje, 400 m į pietvakarius nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai–Mažeikių naftos gamykla). Dvarvietė apima apie 300 m ilgio R–V kryptimi pailgą iki 150 m pločio kalvą – aukštumos kyšulį į buvusį platesnį Skutulo upelio slėnį, kiek nuolaidėjantį į pietų pusę. Paskutiniai pastatai dvarvietėje stovėjo dar šio XX a. pradžioje. Pats Pikelių dvaras turėjo būti XVIII–XIX a.(G. Zabiela, 1996).  
46 eilutė: 48 eilutė:
1625 m. minima, kad protestantas Bilevičius surinkęs žmones užpuolė [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia|Pikelių bažnyčią]] ir ją sugriovė. 1636 m. bažnyčia atstatyta. Vyskupas J. Karpis 1739 m. atgavo jau priklausantį bažnytinį turtą. Bažnyčia buvo vienos navos. Kada pristatytos dar dvi navos, nežinoma. Spėjama, kad galėjo tai būti 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.</ref>. 1841 m. parapijai priklausė 2 valakai 24 margai žemės, 2722 rubliai, 2 baudžiauninkai. Parapija apjungė 2275 katalikus.
1625 m. minima, kad protestantas Bilevičius surinkęs žmones užpuolė [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia|Pikelių bažnyčią]] ir ją sugriovė. 1636 m. bažnyčia atstatyta. Vyskupas J. Karpis 1739 m. atgavo jau priklausantį bažnytinį turtą. Bažnyčia buvo vienos navos. Kada pristatytos dar dvi navos, nežinoma. Spėjama, kad galėjo tai būti 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.</ref>. 1841 m. parapijai priklausė 2 valakai 24 margai žemės, 2722 rubliai, 2 baudžiauninkai. Parapija apjungė 2275 katalikus.


Pikeliai nukentėjo per Šiaurės karą (1700–1721). 1710 m. Pikelius su apylinkėmis  palietė  maras, daug žmonių išmirė. 1827 m. maro aukoms atminti miestelyje pastatytas mūrinis koplytstulpis. Jame yra įrašas: „Fundace P. Jozef Agnieszka Milewiczow P.P. 1827".    
Pikeliai nukentėjo per Šiaurės karą (1700–1721). 1710 m. Pikelius su apylinkėmis  palietė  maras, daug žmonių išmirė. 1827 m. maro aukoms atminti miestelyje pastatytas mūrinis koplytstulpis. Jame yra įrašas: „Fundace P. Jozef Agnieszka Milewiczow P.P. 1827". 2016 m. rugpjūčio mėn. pradėti koplytstulpio darbai. Projektas paruošas 2015 m. 2016 m. spalio 18 d.restauruot1 kultūros paveldo objektą apžiūrėjo ir įvertino tvarkybos darbų priėmimo komisija. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus vedėjo Antano Eičo vadovaujamos komisijos darbe dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys, Kultūros ir sporto skyriaus specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė, Statybos ir remonto skyriaus vedėjo pavaduotojas Rymantas Štakonas, restauracijos darbus vykdę UAB „Telšių meistras“ atstovai, kiti su minėtų objektų tvarkyba susiję asmenys. Šį paminklą (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 7983) restauravo UAB „Telšių meistras“ specialistai, kurie pagal restauravimo, remonto projekto sprendinius užtaisė plyšius, pertinkavo koplytstulpio plokštumas, restauravo kūgio formos stogelį. Taip pat restauruotas kalvio darbo kryžius ir apatinėje dalyje įmūrytas rausvo granito akmuo su fundaciniu įrašu. Atlikta darbų už 3496 Eur. Restauracijos ir remonto darbai finansuojami iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros veiklos ir sporto plėtros programos. 2018-04-29 pašventintos koplystulpyje patalpintos keturios skulptūros: Pieta, Nukryžiuotasis, šv. Jonas Nepomukas ir šv. Vincentas. Sovietmečiu dingusias skulptūras atkūrė tautodailininkas, medžio drožėjas [[Rimantas Laima]]. Už 1710 metais Pikeliuose nuo maro mirusius žmones šv. Mišias aukojo ir koplystulpio skulptūras pašventino kunigas Klemensas Jaraminas <ref>Vaidas Runkauskas. Į Pikelių koplystulpį sugrįžo šventųjų skulptūrėlės // Santarvė. - 2018. - Geg. 4. - Nr. 34. - P. 11, 19.</ref>.


1769 m. Pikeliai pirmą kartą įvardyti miesteliu; privilegija suteikta 1769-05-24, turgaus diena - antradienis, vienas prekymetis būdavo birželio 29 d. <ref>E.Meilus. Žemaitijos kumigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje - XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. - V., 1997.</ref>.
1769 m. Pikeliai pirmą kartą įvardyti miesteliu; privilegija suteikta 1769-05-24, turgaus diena - antradienis, vienas prekymetis būdavo birželio 29 d. <ref>E.Meilus. Žemaitijos kumigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje - XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. - V., 1997.</ref>.
79 eilutė: 81 eilutė:


Prie pat Pikelių - Lūšės vieškelio augo Didžioji pušis. Medis 23 m aukščio, perimetras 3,2 m, lajos plotas 270 kv. m. Ant storosios šakos buvo karami nepaklusnūs baudžiauninkai ir 1863 metų sukilimo maištininkai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. buvo priskirta prie rajoninės reikšmės paminklų. Yra buvęs gandralizdis. 1993 m. pušis nulūžo.  
Prie pat Pikelių - Lūšės vieškelio augo Didžioji pušis. Medis 23 m aukščio, perimetras 3,2 m, lajos plotas 270 kv. m. Ant storosios šakos buvo karami nepaklusnūs baudžiauninkai ir 1863 metų sukilimo maištininkai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. buvo priskirta prie rajoninės reikšmės paminklų. Yra buvęs gandralizdis. 1993 m. pušis nulūžo.  
==Herbas==
Kuriant Pikelių herbą, norėta atspindėti medinio baroko išskirtinę Lietuvos bažnyčią. Pikeliams puikiai tiko - heroldinė garbingoji antrojo pogrupio figūra - gegnė, primenanti stogą, ir lotyniškas kryžius, kuris įprasmina Lietuvos bažnyčią išsiskiriančia puošniu barokiniu interjeru. Du balandžiai atspindi „gerąją žinią", bendruomeniškumą, ir kartu siejasi su Pikelių daugiskaitiniu pavadinimu. Simbolikoje balandžiai atspindi draugiškumą, taiką, meilę, gausėjimą. Pasirinkta mėlyna herbo spalva simbolizuoja dieviškąją išmintį, ištikimybę, pastovumą, sąžiningumą.
Pikelių herbo etaloną 2018 m. sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Prezidentė dekretą pasirašė 2019 01 14.


== Sunaikintas paveldas ==
== Sunaikintas paveldas ==
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/45855...47730“

Naršymo meniu