Pikeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
4 174 pridėti baitai ,  22:57, 23 sausio 2019
(nerodoma 17 tarpinių versijų, sukurtų to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:
{{kaimai|
{{kaimai|
   pavadinimas = Pikeliai|
   pavadinimas = Pikeliai|
   foto  = Pikeliai. Koplytsulpis. MKE.JPG|
   foto  = Pikeliu herbas 2019.jpg|
   size    = 230px|
   size    = 230px|
  pavad    = Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti Pikeliuose, past. 1827 m.|
  pavad    = Pikelių herbas|
   seniunija = Židikų|
   seniunija = Židikų|
   gyv    = 515 |
   gyv    = 515 |
10 eilutė: 10 eilutė:
   alt    = 79|
   alt    = 79|
   |}}
   |}}
[[Vaizdas:Koplytstulpis. MKE.JPG|thumb|230px|right|Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti Pikeliuose, past. 1827 m.]]
'''PIKELIAI''', miestelis [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie [[Lūšis|Lūšės]] upės ir Latvijos sienos. Rytuose ribojasi su [[Giniočiai|Giniočių]], pietuose - su [[Juodeikėliai|Juodeikėlių]] k. Keliai į [[Židikai|Židikus]] per [[Lūšė|Lūšę]], Latviją, Juodeikėlius, [[Mažeikiai|Mažeikius]]. Miestelis radialinio plano.
'''PIKELIAI''', miestelis [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie [[Lūšis|Lūšės]] upės ir Latvijos sienos. Rytuose ribojasi su [[Giniočiai|Giniočių]], pietuose - su [[Juodeikėliai|Juodeikėlių]] k. Keliai į [[Židikai|Židikus]] per [[Lūšė|Lūšę]], Latviją, Juodeikėlius, [[Mažeikiai|Mažeikius]]. Miestelis radialinio plano.


18 eilutė: 20 eilutė:


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1739 m. - 13 šeimų, 1780 m. - 41, 1833 m. - 821, 1897 m. - 1758 gyv., 1902 m. miestelyje - 2142 gyv., 1923 m. kaime 43 ūkiai, 261 gyv., miestelyje - 84 ūkiai, 575 gyv., 1959 m. - 372, 1970 m. - 417, 1972 m. - 452, 1979 - 405, 1986 - 451, 2001 m. - 520 gyv. (270 vyr., 250 mot.).
Gyventojų skaičius: 1739 m. - 13 šeimų, 1780 m. - 41, 1833 m. - 821, 1897 m. - 1758 gyv., 1902 m. miestelyje - 2142 gyv., 1909 m.- 2256 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 22. </ref>, 1923 m. kaime 43 ūkiai, 261 gyv., miestelyje - 84 ūkiai, 575 gyv., 1959 m. - 372, 1970 m. - 417, 1972 m. - 452, 1979 - 405, 1986 - 451, 2001 m. - 520 gyv. (270 vyr., 250 mot.).


Iš Pikelių ir jų apylinkės yra kilę: kun. J. Kurmavičius, gen. [[Adamkavičius Edvardas|Edvardas Adamkavičius]] ir jo brolis provizorius, knygnešys [[Adamkavičius Pranas|Pranas Adamkavičius]] (g. 1883 - miręs Sibire), gyd. O. Milevičius, plk. J. Tumas, alaus pramonininkai broliai Šadauskai, plk. L. Kenstavičius, plk. Vanagas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras
Iš Pikelių ir jų apylinkės yra kilę: kun. J. Kurmavičius, gen. [[Adamkavičius Edvardas|Edvardas Adamkavičius]] ir jo brolis provizorius, knygnešys [[Adamkavičius Pranas|Pranas Adamkavičius]] (g. 1883 - miręs Sibire), gyd. O. Milevičius, plk. J. Tumas, alaus pramonininkai broliai Šadauskai, plk. L. Kenstavičius, plk. Vanagas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras
46 eilutė: 48 eilutė:
1625 m. minima, kad protestantas Bilevičius surinkęs žmones užpuolė [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia|Pikelių bažnyčią]] ir ją sugriovė. 1636 m. bažnyčia atstatyta. Vyskupas J. Karpis 1739 m. atgavo jau priklausantį bažnytinį turtą. Bažnyčia buvo vienos navos. Kada pristatytos dar dvi navos, nežinoma. Spėjama, kad galėjo tai būti 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.</ref>. 1841 m. parapijai priklausė 2 valakai 24 margai žemės, 2722 rubliai, 2 baudžiauninkai. Parapija apjungė 2275 katalikus.
1625 m. minima, kad protestantas Bilevičius surinkęs žmones užpuolė [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia|Pikelių bažnyčią]] ir ją sugriovė. 1636 m. bažnyčia atstatyta. Vyskupas J. Karpis 1739 m. atgavo jau priklausantį bažnytinį turtą. Bažnyčia buvo vienos navos. Kada pristatytos dar dvi navos, nežinoma. Spėjama, kad galėjo tai būti 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.</ref>. 1841 m. parapijai priklausė 2 valakai 24 margai žemės, 2722 rubliai, 2 baudžiauninkai. Parapija apjungė 2275 katalikus.


Pikeliai nukentėjo per Šiaurės karą (1700–1721). 1710 m. Pikelius su apylinkėmis  palietė  maras, daug žmonių išmirė. 1827 m. maro aukoms atminti miestelyje pastatytas mūrinis koplytstulpis. Jame yra įrašas: „Fundace P. Jozef Agnieszka Milewiczow P.P. 1827".    
Pikeliai nukentėjo per Šiaurės karą (1700–1721). 1710 m. Pikelius su apylinkėmis  palietė  maras, daug žmonių išmirė. 1827 m. maro aukoms atminti miestelyje pastatytas mūrinis koplytstulpis. Jame yra įrašas: „Fundace P. Jozef Agnieszka Milewiczow P.P. 1827". 2016 m. rugpjūčio mėn. pradėti koplytstulpio darbai. Projektas paruošas 2015 m. 2016 m. spalio 18 d.restauruot1 kultūros paveldo objektą apžiūrėjo ir įvertino tvarkybos darbų priėmimo komisija. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus vedėjo Antano Eičo vadovaujamos komisijos darbe dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys, Kultūros ir sporto skyriaus specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė, Statybos ir remonto skyriaus vedėjo pavaduotojas Rymantas Štakonas, restauracijos darbus vykdę UAB „Telšių meistras“ atstovai, kiti su minėtų objektų tvarkyba susiję asmenys. Šį paminklą (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 7983) restauravo UAB „Telšių meistras“ specialistai, kurie pagal restauravimo, remonto projekto sprendinius užtaisė plyšius, pertinkavo koplytstulpio plokštumas, restauravo kūgio formos stogelį. Taip pat restauruotas kalvio darbo kryžius ir apatinėje dalyje įmūrytas rausvo granito akmuo su fundaciniu įrašu. Atlikta darbų už 3496 Eur. Restauracijos ir remonto darbai finansuojami iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros veiklos ir sporto plėtros programos. 2018-04-29 pašventintos koplystulpyje patalpintos keturios skulptūros: Pieta, Nukryžiuotasis, šv. Jonas Nepomukas ir šv. Vincentas. Sovietmečiu dingusias skulptūras atkūrė tautodailininkas, medžio drožėjas [[Rimantas Laima]]. Už 1710 metais Pikeliuose nuo maro mirusius žmones šv. Mišias aukojo ir koplystulpio skulptūras pašventino kunigas Klemensas Jaraminas <ref>Vaidas Runkauskas. Į Pikelių koplystulpį sugrįžo šventųjų skulptūrėlės // Santarvė. - 2018. - Geg. 4. - Nr. 34. - P. 11, 19.</ref>.


1769 m. Pikeliai pirmą kartą įvardyti miesteliu; privilegija suteikta 1769-05-24, turgaus diena - antradienis, vienas prekymetis būdavo birželio 29 d. <ref>E.Meilus. Žemaitijos kumigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje - XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. - V., 1997.</ref>.
1769 m. Pikeliai pirmą kartą įvardyti miesteliu; privilegija suteikta 1769-05-24, turgaus diena - antradienis, vienas prekymetis būdavo birželio 29 d. <ref>E.Meilus. Žemaitijos kumigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje - XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. - V., 1997.</ref>.
58 eilutė: 60 eilutė:
1905 m. kovo mėn. ir gegužės 7 d. Pikelių apylinkių valstiečiai dalyvavo anticarinėse demonstracijose. Pikeliai nukentėjo per I pasaulinį karą, 1920 ir 1921 m. degė; 1944 m. hitlerininkai traukdamiesi Pikelius sugriovė. 1950 - 1963 m. veikė 10 lovų ligoninė. 1957 m. atidaryti kultūros namai. 1950 - 1963 m. Pikeliai buvo apyl. centras. Veikė vaistinė (nuo 1946 m.)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 374.</ref>.  
1905 m. kovo mėn. ir gegužės 7 d. Pikelių apylinkių valstiečiai dalyvavo anticarinėse demonstracijose. Pikeliai nukentėjo per I pasaulinį karą, 1920 ir 1921 m. degė; 1944 m. hitlerininkai traukdamiesi Pikelius sugriovė. 1950 - 1963 m. veikė 10 lovų ligoninė. 1957 m. atidaryti kultūros namai. 1950 - 1963 m. Pikeliai buvo apyl. centras. Veikė vaistinė (nuo 1946 m.)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 374.</ref>.  


1914 m. Pikeliuose buvo Adamkavičiaus vaistinė, kuri prekiavo ir žemdirbystės padargais, liaudies mokykla, pašto-telegrafo skyrius, kelios žydų krautuvės, lietuvio Taujenio krautuvė, monopolis, 10 aludžių traktierius, užeigos namai <ref>Dam. Dveigys. Sodžius ir sodiečiai. Pikeliai // Viltis. - 1914. - Liep. 11 (24). - Nr. 152. - P. 2.</ref>.
1914 m. Pikeliuose buvo Adamkavičiaus vaistinė, 2 liaudies mokyklos (mergaičių - joje 40 mokinių, ir berniukų - joje 60 mokinių), pašto-telegrafo skyrius, kelios žydų krautuvės, lietuvio Taujenio krautuvė, monopolis, 10 aludžių traktierius, užeigos namai <ref>Dam. Dveigys. Sodžius ir sodiečiai. Pikeliai // Viltis. - 1914. - Liep. 11 (24). - Nr. 152. - P. 2.</ref>, <ref>R. Sodžius ir sodiečiai. Pikeliai // Viltis. - 1914. - Liep. 19 (rugp. 1). - Nr. 159. - P. 2-3</ref>.
 
 
Pikeliuose buvo įsikūrusi didelė žydų bendruomenė (plačiau žr. [[Pikelių žydų bendruomenė]]), yra išlikusios [[Pikelių žydų kapinės|žydų kapinės]]. Tarpukaryje veikė aštuonios žydų parduotuvės, Adomkevičiaus vaistinė. Buvo dvi žydų šventyklos: medinė ir mūrinė. 1935 m. miestelyje kilo gaisras, sudegė medinė žydų sinagoga (šulė), 6 namai Židikų gatvėje. Atstatė tik žydas Zalcmonas (buv. pradinė mokykla). Pikeliuose buvo įsteigtas vartotojų kooperatyvas, veikė pavasarininkų, jaunalietuvių, moterų (angelaičių) organizacijos. Miestelio seniūnas buvo Zenonas Liuteka.<ref>S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - Mažeikiai, 1986. - P. 67.</ref>.
Pikeliuose buvo įsikūrusi didelė žydų bendruomenė (plačiau žr. [[Pikelių žydų bendruomenė]]), yra išlikusios [[Pikelių žydų kapinės|žydų kapinės]]. Tarpukaryje veikė aštuonios žydų parduotuvės, Adomkevičiaus vaistinė. Buvo dvi žydų šventyklos: medinė ir mūrinė. 1935 m. miestelyje kilo gaisras, sudegė medinė žydų sinagoga (šulė), 6 namai Židikų gatvėje. Atstatė tik žydas Zalcmonas (buv. pradinė mokykla). Pikeliuose buvo įsteigtas vartotojų kooperatyvas, veikė pavasarininkų, jaunalietuvių, moterų (angelaičių) organizacijos. Miestelio seniūnas buvo Zenonas Liuteka.<ref>S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - Mažeikiai, 1986. - P. 67.</ref>.


70 eilutė: 72 eilutė:
Pikeliuose yra buvusios, bet neišlikusios anglų-škotų pabėgėlių kapinaitės <ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Santarvė</ref>.
Pikeliuose yra buvusios, bet neišlikusios anglų-škotų pabėgėlių kapinaitės <ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Santarvė</ref>.


2010 m. Pikelių parapijos karitietės miestelyje, bendruomenės patalpose, įkūrė paramos šeimai centrą <ref>Neringa Bogužienė. Pikeliuose duris atvėrė paramos šeimai centras // Santarvė. - 2010 . - Liepos 31. - Nr. 84. - P. 4, 10.</ref>.
2010 m. Pikelių parapijos karitietės miestelyje, bendruomenės patalpose, įkūrė paramos šeimai centrą <ref>Neringa Bogužienė. Pikeliuose duris atvėrė paramos šeimai centras // Santarvė. - 2010 . - Liepos 31. - Nr. 84. - P. 4, 10.</ref>. 2015 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto taikomosios skulptūros studijos studentai, vasarą Pikeliuose atlikę darbo praktiką, miesteliui padovanojo 5 skulptūras: keturias iškaltas iš akmens ir vieną - iš metalo. Tai stilizuotas arkliukas (aut. Raimonda Šiudeikytė), sraigė (Birutė Saulė), sniego senis Olofas iš „Sniego šalies" (Mantas Petreikis), pakalikas iš filmuko „Pakalikai" (Marius Bumbulis) ir kinetinė skulptūra iš akmens ir metalo, skirta įamžinti Pikeliuose gimusios Estijos šachmatininkės Marie Orav atminimą (aut. Benediktas Mikuckis) <ref>Vytautas Malūkas. Pikelius papuošė būsimųjų skulptūrų darbai // Santarvė. - 2015. -Rugs. 24. - Nr. 107. - P. 1-2.</ref>.


== Kapinės ==
== Kapinės ==
79 eilutė: 81 eilutė:


Prie pat Pikelių - Lūšės vieškelio augo Didžioji pušis. Medis 23 m aukščio, perimetras 3,2 m, lajos plotas 270 kv. m. Ant storosios šakos buvo karami nepaklusnūs baudžiauninkai ir 1863 metų sukilimo maištininkai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. buvo priskirta prie rajoninės reikšmės paminklų. Yra buvęs gandralizdis. 1993 m. pušis nulūžo.  
Prie pat Pikelių - Lūšės vieškelio augo Didžioji pušis. Medis 23 m aukščio, perimetras 3,2 m, lajos plotas 270 kv. m. Ant storosios šakos buvo karami nepaklusnūs baudžiauninkai ir 1863 metų sukilimo maištininkai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. buvo priskirta prie rajoninės reikšmės paminklų. Yra buvęs gandralizdis. 1993 m. pušis nulūžo.  
==Herbas==
Kuriant Pikelių herbą, norėta atspindėti medinio baroko išskirtinę Lietuvos bažnyčią. Pikeliams puikiai tiko - heroldinė garbingoji antrojo pogrupio figūra - gegnė, primenanti stogą, ir lotyniškas kryžius, kuris įprasmina Lietuvos bažnyčią išsiskiriančia puošniu barokiniu interjeru. Du balandžiai atspindi „gerąją žinią", bendruomeniškumą, ir kartu siejasi su Pikelių daugiskaitiniu pavadinimu. Simbolikoje balandžiai atspindi draugiškumą, taiką, meilę, gausėjimą. Pasirinkta mėlyna herbo spalva simbolizuoja dieviškąją išmintį, ištikimybę, pastovumą, sąžiningumą.
Pikelių herbo etaloną 2018 m. sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Prezidentė dekretą pasirašė 2019 01 14.


== Sunaikintas paveldas ==
== Sunaikintas paveldas ==
116 eilutė: 123 eilutė:
{{reflist}}
{{reflist}}
<small>
<small>
* Pikelių dvaro inventorius, 1856 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3171. - 22 lap.
* Pikelių dvaro inventorius, 1849 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3172. - 40 lap.
* Pikelių dvaro planas, 1856 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3174. - 1 lap.
* Pikelių miestelio planas, M. 1:4200 // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3175. - 1 lap.
* Pikelių dvaro naudmenų lentelė, 1867 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3173. - 8 lap.
* Piekiely [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1916. -  1 žml. lap.
* Piekiely [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1916. -  1 žml. lap.
* Pikeliai [Kartografija]: kosminio vaizdo žemėlapis / Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. -  Vilnius: Valst. geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. - 1 žml.
* Pikeliai [Kartografija]: kosminio vaizdo žemėlapis / Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. -  Vilnius: Valst. geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. - 1 žml.

Naršymo meniu