19 695
pakeitimai
Pikeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Herbas
(→Herbas) |
|||
| (nerodoma 39 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{kaimai| | {{kaimai| | ||
pavadinimas = Pikeliai| | pavadinimas = Pikeliai| | ||
foto = | foto = Pikeliu herbas 2019.jpg| | ||
size = 230px| | size = 230px| | ||
pavad = | pavad = Pikelių herbas| | ||
seniunija = Židikų| | seniunija = Židikų| | ||
gyv = 515 | | gyv = 515 | | ||
| 10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
alt = 79| | alt = 79| | ||
|}} | |}} | ||
[[Vaizdas:Koplytstulpis. MKE.JPG|thumb|230px|right|Koplytstulpis 1710 m. maro aukoms atminti Pikeliuose, past. 1827 m.]] | |||
'''PIKELIAI''', miestelis [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie [[Lūšis|Lūšės]] upės ir Latvijos sienos. Rytuose ribojasi su [[Giniočiai|Giniočių]], pietuose - su [[Juodeikėliai|Juodeikėlių]] k. Keliai į [[Židikai|Židikus]] per [[Lūšė|Lūšę]], Latviją, Juodeikėlius, [[Mažeikiai|Mažeikius]]. Miestelis radialinio plano. | '''PIKELIAI''', miestelis [[Židikų seniūnija|Židikų seniūnijoje]], prie [[Lūšis|Lūšės]] upės ir Latvijos sienos. Rytuose ribojasi su [[Giniočiai|Giniočių]], pietuose - su [[Juodeikėliai|Juodeikėlių]] k. Keliai į [[Židikai|Židikus]] per [[Lūšė|Lūšę]], Latviją, Juodeikėlius, [[Mažeikiai|Mažeikius]]. Miestelis radialinio plano. | ||
| 15 eilutė: | 17 eilutė: | ||
== Gatvės == | == Gatvės == | ||
Pikelių miestelyje yra šios gatvės: Ateities (ilgis 0, | Pikelių miestelyje yra šios gatvės: Ateities (ilgis 0,3 km, asfaltuota), Ąžuolų (0,15 km), Juodeikėlių (1,7 km, žvyruota), Liepų (0,1 km, asfaltuota), Lūšės (0,4 km, asfaltuota), Mažeikių (0,7 km, asfaltuota), Kaubrių (0,5 km), Pievų (0,2 km), Pušyno (0,7 km), Ramybės (0,35 km, asfaltuota/žvyruota), Sodžiaus (1,0 km), Tvenkinio (1,3 km, žvyruota), Vilties (1,1 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 8,5 km. | ||
== Gyventojai == | == Gyventojai == | ||
Gyventojų skaičius: 1739 m. - 13 šeimų, 1780 m. - 41, 1833 m. - 821, 1897 m. - 1758 gyv., 1902 m. miestelyje - 2142 gyv., 1923 m. kaime 43 ūkiai, 261 gyv., miestelyje - 84 ūkiai, 575 gyv., 1959 m. - 372, 1970 m. - 417, 1972 m. - 452, 1979 - 405, 1986 - 451, 2001 m. - 520 gyv. (270 vyr., 250 mot.). | Gyventojų skaičius: 1739 m. - 13 šeimų, 1780 m. - 41, 1833 m. - 821, 1897 m. - 1758 gyv., 1902 m. miestelyje - 2142 gyv., 1909 m.- 2256 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 22. </ref>, 1923 m. kaime 43 ūkiai, 261 gyv., miestelyje - 84 ūkiai, 575 gyv., 1959 m. - 372, 1970 m. - 417, 1972 m. - 452, 1979 - 405, 1986 - 451, 2001 m. - 520 gyv. (270 vyr., 250 mot.). | ||
Iš Pikelių ir jų apylinkės yra kilę: kun. J. Kurmavičius, gen. [[Adamkavičius Edvardas|Edvardas Adamkavičius]] ir jo brolis provizorius, knygnešys [[Adamkavičius Pranas|Pranas Adamkavičius]] (g. 1883 - miręs Sibire), gyd. O. Milevičius, plk. J. Tumas, alaus pramonininkai broliai Šadauskai, plk. L. Kenstavičius, plk. Vanagas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras | Iš Pikelių ir jų apylinkės yra kilę: kun. J. Kurmavičius, gen. [[Adamkavičius Edvardas|Edvardas Adamkavičius]] ir jo brolis provizorius, knygnešys [[Adamkavičius Pranas|Pranas Adamkavičius]] (g. 1883 - miręs Sibire), gyd. O. Milevičius, plk. J. Tumas, alaus pramonininkai broliai Šadauskai, plk. L. Kenstavičius, plk. Vanagas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras | ||
[[Ruginis Klemensas|Klemensas Ruginis]] (1893 - 1986), aktorė ir dainininkė [[Grikštaitė - Vaičkienė Morta|Morta Grikštaitė - Vaičkienė]] (1890 - 1977). Pikelių parapijos ilgamečiu klebonu (1909 – 1940) buvo kan. [[Morkys Povilas|Povilas Morkys]], daug nusipelnęs tos apylinkės švietimui. Pikelių apyl. 1932-04-03 gimė dailininkas tapytojas, skulptorius [[Jonušas Eduardas|Eduardas Jonušas]]. 1900-04-28 | [[Ruginis Klemensas|Klemensas Ruginis]] (1893 - 1986), aktorė ir dainininkė [[Grikštaitė - Vaičkienė Morta|Morta Grikštaitė - Vaičkienė]] (1890 - 1977). Pikelių parapijos ilgamečiu klebonu (1909 – 1940) buvo kan. [[Morkys Povilas|Povilas Morkys]], daug nusipelnęs tos apylinkės švietimui. Pikelių apyl. 1932-04-03 gimė dailininkas tapytojas, skulptorius [[Jonušas Eduardas|Eduardas Jonušas]]. Gyveno knygnešys [[Kaktavičius Feliksas|Feliksas Kaktavičius]], daraktorius [[Stanevičius Antanas|Antanas Stanevičius]] (g. apie 1828 m.). | ||
* 1858 m. gimė knygrišys, knygnešių rėmėjas [[Jerkūnas Kazys|Kazys Jerkūnas]]. | |||
* 1862 m. gimė draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas [[Jerkūnas Petras|Petras Jerkūnas]]. | |||
* 1885-03-03 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Freimontas Jokūbas|Jokūbas Freimontas]]. | |||
* 1888 m. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Šeputis Juozas|Juozas Šeputis]]. | |||
* 1895-12-18 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Pocevičius Stasys|Stasys Pocevičius]]. | |||
* 1902-11-13 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Buivydas Vacys|Vacys Buivydas]]; | |||
* 1900-04-28 gimė Lietuvos kariuomenės karininkas, majoras [[Milevičius Vitalis|Vitalis Milevičius]]; | |||
* 1913-01-08 gimė Lietuvos kariuomenės atsargos kavalerijos jaunesnysis leitenantas [[Adamkavičius Henrikas|Henrikas Adamkavičius]]. | |||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
| 32 eilutė: | 42 eilutė: | ||
1568 m. minimas Pikelių kaimas, 1598 m. - dvaras. Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1594 m. nurodoma, kad priklauso [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčiui]], 1598 m. buvo buvo 19 valakų 17 rykščių, 1599 m. minimas prie Lūšės upelio (Sprogis, 1888:230). | 1568 m. minimas Pikelių kaimas, 1598 m. - dvaras. Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1594 m. nurodoma, kad priklauso [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčiui]], 1598 m. buvo buvo 19 valakų 17 rykščių, 1599 m. minimas prie Lūšės upelio (Sprogis, 1888:230). | ||
Pikelių dvarvietė yra 1,7 km į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 450 m į | Pikelių dvarvietė yra 1,7 km į pietryčius nuo Pikelių miestelio pietinio pakraščio, 450 m į šiaurės rytus nuo tilto per Skutulo upelį Pikelių–Naudvarės kelyje, 400 m į pietvakarius nuo nenaudojamo kelio (Pikeliai–Mažeikių naftos gamykla). Dvarvietė apima apie 300 m ilgio R–V kryptimi pailgą iki 150 m pločio kalvą – aukštumos kyšulį į buvusį platesnį Skutulo upelio slėnį, kiek nuolaidėjantį į pietų pusę. Paskutiniai pastatai dvarvietėje stovėjo dar šio XX a. pradžioje. Pats Pikelių dvaras turėjo būti XVIII–XIX a.(G. Zabiela, 1996). | ||
Reformacijos sąjūdžio metu Pikeliuose apgyvendinta keliolika pabėgėlių šeimų iš Škotijos bei Anglijos, pabėgusių iš ten apie 1576 m. nuo religinio persekiojimo. Galimas dalykas, kad buvo ir reformatų bendruomenė ir jos maldų namai, nes buvo išlikusios reformatų kapinės. Apie 1910 m. sklypo savininkas kapinaites išarė<ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - Vilnius, 1992. - T. 4. - P. 406.</ref>. | |||
1625 m. minima, kad protestantas Bilevičius surinkęs žmones užpuolė [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia|Pikelių bažnyčią]] ir ją sugriovė. 1636 m. bažnyčia atstatyta. Vyskupas J. Karpis 1739 m. atgavo jau priklausantį bažnytinį turtą. Bažnyčia buvo vienos navos. Kada pristatytos dar dvi navos, nežinoma. Spėjama, kad galėjo tai būti 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.</ref>. | 1625 m. minima, kad protestantas Bilevičius surinkęs žmones užpuolė [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia|Pikelių bažnyčią]] ir ją sugriovė. 1636 m. bažnyčia atstatyta. Vyskupas J. Karpis 1739 m. atgavo jau priklausantį bažnytinį turtą. Bažnyčia buvo vienos navos. Kada pristatytos dar dvi navos, nežinoma. Spėjama, kad galėjo tai būti 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 491.</ref>. 1841 m. parapijai priklausė 2 valakai 24 margai žemės, 2722 rubliai, 2 baudžiauninkai. Parapija apjungė 2275 katalikus. | ||
Pikeliai nukentėjo per Šiaurės karą ( | Pikeliai nukentėjo per Šiaurės karą (1700–1721). 1710 m. Pikelius su apylinkėmis palietė maras, daug žmonių išmirė. 1827 m. maro aukoms atminti miestelyje pastatytas mūrinis koplytstulpis. Jame yra įrašas: „Fundace P. Jozef Agnieszka Milewiczow P.P. 1827". 2016 m. rugpjūčio mėn. pradėti koplytstulpio darbai. Projektas paruošas 2015 m. 2016 m. spalio 18 d.restauruot1 kultūros paveldo objektą apžiūrėjo ir įvertino tvarkybos darbų priėmimo komisija. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus vedėjo Antano Eičo vadovaujamos komisijos darbe dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys, Kultūros ir sporto skyriaus specialistė paminklotvarkai Rūta Končiutė-Mačiulienė, Statybos ir remonto skyriaus vedėjo pavaduotojas Rymantas Štakonas, restauracijos darbus vykdę UAB „Telšių meistras“ atstovai, kiti su minėtų objektų tvarkyba susiję asmenys. Šį paminklą (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 7983) restauravo UAB „Telšių meistras“ specialistai, kurie pagal restauravimo, remonto projekto sprendinius užtaisė plyšius, pertinkavo koplytstulpio plokštumas, restauravo kūgio formos stogelį. Taip pat restauruotas kalvio darbo kryžius ir apatinėje dalyje įmūrytas rausvo granito akmuo su fundaciniu įrašu. Atlikta darbų už 3496 Eur. Restauracijos ir remonto darbai finansuojami iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros veiklos ir sporto plėtros programos. 2018-04-29 pašventintos koplystulpyje patalpintos keturios skulptūros: Pieta, Nukryžiuotasis, šv. Jonas Nepomukas ir šv. Vincentas. Sovietmečiu dingusias skulptūras atkūrė tautodailininkas, medžio drožėjas [[Rimantas Laima]]. Už 1710 metais Pikeliuose nuo maro mirusius žmones šv. Mišias aukojo ir koplystulpio skulptūras pašventino kunigas Klemensas Jaraminas <ref>Vaidas Runkauskas. Į Pikelių koplystulpį sugrįžo šventųjų skulptūrėlės // Santarvė. - 2018. - Geg. 4. - Nr. 34. - P. 11, 19.</ref>. | ||
1769 m. Pikeliai pirmą kartą įvardyti miesteliu; privilegija suteikta 1769-05-24, turgaus diena - antradienis, vienas prekymetis būdavo birželio 29 d. <ref>E.Meilus. Žemaitijos kumigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje - XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. - V., 1997.</ref>. | 1769 m. Pikeliai pirmą kartą įvardyti miesteliu; privilegija suteikta 1769-05-24, turgaus diena - antradienis, vienas prekymetis būdavo birželio 29 d. <ref>E.Meilus. Žemaitijos kumigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje - XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. - V., 1997.</ref>. | ||
1805 m. minima parapinė mokykla, | 1805 m. minima parapinė mokykla; 1805 m. joje mokėsi 10, 1807 m. - 8 berniukai, 1815 m. - 25 berniukai ir 4 mergaitės.<ref>Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.</ref>. Ši mokykla 1865 m. pertvarkyta į valdinę pradinę mokyklą; 1911 m. įsteigta valdinė mergaičių pradinė mokykla, 1910 - 1911 m. veikė „Saulės” draugijos mokykla. | ||
Pikeliai garsūs ir savo revoliucinėmis tradicijomis. 1863 m. sukilimo metu čia narsiai kovėsi su caro kariuomene Jono Stanevičiaus, Arturo Groso-Aleksandraičio ir Dluskio Jablonauskio vadovaujami sukilėlių būriai<ref>Algė Jankevičienė. Pikeliai // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - Nr. 1974; S. Biūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - 1986. - P. 3.</ref>. | |||
Pikelių miestelis sparčiai augo XIX amžiuje. Veikė apie 30 mažų parduotuvių, 4 amatininkų dirbtuvėlės, 2 spirito varyklos, pradinė mokykla<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - Vilnius, 1968. - P. 843.</ref>. | |||
1905 m. kovo mėn. ir gegužės 7 d. Pikelių apylinkių valstiečiai dalyvavo anticarinėse demonstracijose. Pikeliai nukentėjo per I pasaulinį karą, 1920 ir 1921 m. degė; 1944 m. hitlerininkai traukdamiesi Pikelius sugriovė. 1950 - 1963 m. veikė 10 lovų ligoninė. 1957 m. atidaryti kultūros namai. 1950 - 1963 m. Pikeliai buvo apyl. centras. Veikė vaistinė (nuo 1946 m.)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 374.</ref>. | 1905 m. kovo mėn. ir gegužės 7 d. Pikelių apylinkių valstiečiai dalyvavo anticarinėse demonstracijose. Pikeliai nukentėjo per I pasaulinį karą, 1920 ir 1921 m. degė; 1944 m. hitlerininkai traukdamiesi Pikelius sugriovė. 1950 - 1963 m. veikė 10 lovų ligoninė. 1957 m. atidaryti kultūros namai. 1950 - 1963 m. Pikeliai buvo apyl. centras. Veikė vaistinė (nuo 1946 m.)<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 374.</ref>. | ||
Pikeliuose buvo įsikūrusi didelė žydų bendruomenė (plačiau žr. [[Pikelių žydų bendruomenė]]), yra išlikusios [[Pikelių žydų kapinės|žydų kapinės]]. | 1914 m. Pikeliuose buvo Adamkavičiaus vaistinė, 2 liaudies mokyklos (mergaičių - joje 40 mokinių, ir berniukų - joje 60 mokinių), pašto-telegrafo skyrius, kelios žydų krautuvės, lietuvio Taujenio krautuvė, monopolis, 10 aludžių traktierius, užeigos namai <ref>Dam. Dveigys. Sodžius ir sodiečiai. Pikeliai // Viltis. - 1914. - Liep. 11 (24). - Nr. 152. - P. 2.</ref>, <ref>R. Sodžius ir sodiečiai. Pikeliai // Viltis. - 1914. - Liep. 19 (rugp. 1). - Nr. 159. - P. 2-3</ref>. | ||
Pikeliuose buvo įsikūrusi didelė žydų bendruomenė (plačiau žr. [[Pikelių žydų bendruomenė]]), yra išlikusios [[Pikelių žydų kapinės|žydų kapinės]]. Tarpukaryje veikė aštuonios žydų parduotuvės, Adomkevičiaus vaistinė. Buvo dvi žydų šventyklos: medinė ir mūrinė. 1935 m. miestelyje kilo gaisras, sudegė medinė žydų sinagoga (šulė), 6 namai Židikų gatvėje. Atstatė tik žydas Zalcmonas (buv. pradinė mokykla). Pikeliuose buvo įsteigtas vartotojų kooperatyvas, veikė pavasarininkų, jaunalietuvių, moterų (angelaičių) organizacijos. Miestelio seniūnas buvo Zenonas Liuteka.<ref>S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - Mažeikiai, 1986. - P. 67.</ref>. | |||
1940 m. Pikeliuose susikūrė komjaunimo organizacija, į kurią įstojo Stasė ir Jadzė Račkauskaitės, Romualdas Račkauskas, Zelikas Rastovskis, Antanina Simonavičiūtė, Marcelė Rutkelaitė, sekretorius Juozas Vanagas. Miestelyje duris atvėrė klubas-skaitykla. <ref>A. Ercupas. Žydėk vasarom, tėviške // Pergalės vėliava. - 1980. - Birželio 5. - Nr. 66. - P.3.</ref>. | 1940 m. Pikeliuose susikūrė komjaunimo organizacija, į kurią įstojo Stasė ir Jadzė Račkauskaitės, Romualdas Račkauskas, Zelikas Rastovskis, Antanina Simonavičiūtė, Marcelė Rutkelaitė, sekretorius Juozas Vanagas. Miestelyje duris atvėrė klubas-skaitykla. <ref>A. Ercupas. Žydėk vasarom, tėviške // Pergalės vėliava. - 1980. - Birželio 5. - Nr. 66. - P.3.</ref>. 1940 m. miestelyje buvo penki tarybiniai kariai, buvo postas. 1941 m. susirėmus su vokiečiais rusų kareiviai iš čia pasitraukė. 1944 m. miestelyje apsistojo vokiečių kariai, kurie apsigyveno pas žmones, buvo tankų, veikė tankų remontas. 1944 m. spalio 8 d. po pietų Pikelius užėmė rusų kariai, kurie čia išsilaikė iki lapkričio 1 d.<ref>S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - Mažeikiai, 1986 m. - P. 9.</ref>. | ||
1990 m. susitarus su tuometinio tarybinio ūkio vadovu P. Kekiu buvo gauta lėšų Vytauto Didžiojo paminklui restauruoti. Sovietmečiu paminklą ne kartą užsimota sunaikinti, tik ūkio vyr. agronomo B. Skridailos ir mokyklos direktoriaus A. Rapalio pastangomis, pavyko išsaugoti. Tačiau jis stovėjo apsilupinėjęs, dar karo laikų kulkų suvarpytas, gelžbetoninė tvorelė beveik visa buvo nugriuata. Rajono architektas H. Štautė padarė restauravimo projektą, o Telšių paminklų restauravimo įmonė paminklą restauravo. 1990 m. liepos mėn., dalyvaujant Lietuvos AT deputatui Z. Juknevičiui, kunigo J. Kuso buvo pašventintas <ref>Pikelių mokyklos istorija. Sud. I. Atkočaitienė, O. Kesminienė, R. Songailienė, B. Želvienė. - Mažeikiai, 1998. - P. 213.</ref>. | |||
2009 m. birželio 13 d. Pikeliuose atkurta Lietuvos šaulių sąjungos [[Pikelių šaulių būrys|aikštė]]. Paminklinį akmenį, kuriame iškaltas Vyčio kryžius bei žodžiai „Lietuvos šaulių sąjungos aikštė", atidengė prieš kelerius metus Anapilin išėjusio aikštės prižiūrėtojo ir saugotojo Juozapo Petkevičiaus našlė Irena Petkevičienė, Mažeikių kuopos garbės šaulys Augustas Mylė bei jaunoji Pikelių šaulė Indrė Kesminaitė. <ref>Malūkas V. Pikeliuose atkurta unikali Šaulių aikštę // Santarvė. - 2009. - Birželio 16. - Nr. 67. - P. 1-2.</ref>. | 2009 m. birželio 13 d. Pikeliuose atkurta Lietuvos šaulių sąjungos [[Pikelių šaulių būrys|aikštė]]. Paminklinį akmenį, kuriame iškaltas Vyčio kryžius bei žodžiai „Lietuvos šaulių sąjungos aikštė", atidengė prieš kelerius metus Anapilin išėjusio aikštės prižiūrėtojo ir saugotojo Juozapo Petkevičiaus našlė Irena Petkevičienė, Mažeikių kuopos garbės šaulys Augustas Mylė bei jaunoji Pikelių šaulė Indrė Kesminaitė. <ref>Malūkas V. Pikeliuose atkurta unikali Šaulių aikštę // Santarvė. - 2009. - Birželio 16. - Nr. 67. - P. 1-2.</ref>. | ||
Pikeliuose yra buvusios, bet neišlikusios anglų-škotų pabėgėlių kapinaitės <ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Santarvė</ref>. | Pikeliuose yra buvusios, bet neišlikusios anglų-škotų pabėgėlių kapinaitės <ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Santarvė</ref>. | ||
2010 m. Pikelių parapijos karitietės miestelyje, bendruomenės patalpose, įkūrė paramos šeimai centrą <ref>Neringa Bogužienė. Pikeliuose duris atvėrė paramos šeimai centras // Santarvė. - 2010 . - Liepos 31. - Nr. 84. - P. 4, 10.</ref>. 2015 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto taikomosios skulptūros studijos studentai, vasarą Pikeliuose atlikę darbo praktiką, miesteliui padovanojo 5 skulptūras: keturias iškaltas iš akmens ir vieną - iš metalo. Tai stilizuotas arkliukas (aut. Raimonda Šiudeikytė), sraigė (Birutė Saulė), sniego senis Olofas iš „Sniego šalies" (Mantas Petreikis), pakalikas iš filmuko „Pakalikai" (Marius Bumbulis) ir kinetinė skulptūra iš akmens ir metalo, skirta įamžinti Pikeliuose gimusios Estijos šachmatininkės Marie Orav atminimą (aut. Benediktas Mikuckis) <ref>Vytautas Malūkas. Pikelius papuošė būsimųjų skulptūrų darbai // Santarvė. - 2015. -Rugs. 24. - Nr. 107. - P. 1-2.</ref>. | |||
== Kapinės == | == Kapinės == | ||
| 59 eilutė: | 81 eilutė: | ||
Prie pat Pikelių - Lūšės vieškelio augo Didžioji pušis. Medis 23 m aukščio, perimetras 3,2 m, lajos plotas 270 kv. m. Ant storosios šakos buvo karami nepaklusnūs baudžiauninkai ir 1863 metų sukilimo maištininkai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. buvo priskirta prie rajoninės reikšmės paminklų. Yra buvęs gandralizdis. 1993 m. pušis nulūžo. | Prie pat Pikelių - Lūšės vieškelio augo Didžioji pušis. Medis 23 m aukščio, perimetras 3,2 m, lajos plotas 270 kv. m. Ant storosios šakos buvo karami nepaklusnūs baudžiauninkai ir 1863 metų sukilimo maištininkai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. buvo priskirta prie rajoninės reikšmės paminklų. Yra buvęs gandralizdis. 1993 m. pušis nulūžo. | ||
==Herbas== | |||
Kuriant Pikelių herbą, norėta atspindėti medinio baroko išskirtinę Lietuvos bažnyčią. Pikeliams puikiai tiko - heroldinė garbingoji antrojo pogrupio figūra - gegnė, primenanti stogą, ir lotyniškas kryžius, kuris įprasmina Lietuvos bažnyčią išsiskiriančia puošniu barokiniu interjeru. Du balandžiai atspindi „gerąją žinią", bendruomeniškumą, ir kartu siejasi su Pikelių daugiskaitiniu pavadinimu. Simbolikoje balandžiai atspindi draugiškumą, taiką, meilę, gausėjimą. Pasirinkta mėlyna herbo spalva simbolizuoja dieviškąją išmintį, ištikimybę, pastovumą, sąžiningumą. | |||
Pikelių herbo etaloną 2018 m. sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Prezidentė dekretą pasirašė 2019 01 14. | |||
== Sunaikintas paveldas == | == Sunaikintas paveldas == | ||
| 87 eilutė: | 114 eilutė: | ||
* [[Pikelių apylinkė]] | * [[Pikelių apylinkė]] | ||
* [[Pikelių biblioteka]] | * [[Pikelių biblioteka]] | ||
* [[Pikelių klubas-skaitykla]] | |||
* [[Pikelių medicinos punktas]] | * [[Pikelių medicinos punktas]] | ||
* [[Pikelių pagrindinė mokykla]] | * [[Pikelių pagrindinė mokykla]] | ||
| 92 eilutė: | 120 eilutė: | ||
* [[Pikelių šaulių būrys]] | * [[Pikelių šaulių būrys]] | ||
* [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia]] | * [[Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia]] | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | |||
* Pikelių dvaro inventorius, 1856 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3171. - 22 lap. | |||
* Pikelių dvaro inventorius, 1849 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3172. - 40 lap. | |||
* Pikelių dvaro planas, 1856 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3174. - 1 lap. | |||
* Pikelių miestelio planas, M. 1:4200 // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3175. - 1 lap. | |||
* Pikelių dvaro naudmenų lentelė, 1867 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3173. - 8 lap. | |||
* Piekiely [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1916. - 1 žml. lap. | |||
* Pikeliai [Kartografija]: kosminio vaizdo žemėlapis / Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. - Vilnius: Valst. geodezijos ir kartografijos tarnyba, 1998. - 1 žml. | |||
* Pikiele [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1915. - 1 žml. lap. | |||
</small> | |||
== Nuorodos == | == Nuorodos == | ||
* [http://www.fototisena.lt/foto-album-search-foto-Pikeliai.html Pikeliai], nuotraukos | * [http://www.fototisena.lt/foto-album-search-foto-Pikeliai.html Pikeliai], nuotraukos | ||