809
pakeitimai
Pasruojė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai) |
|||
| 17 eilutė: | 17 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Apie 1 km į vakarus nuo kelio Telšiai-Seda, UAB | Apie 1 km į vakarus nuo kelio Telšiai-Seda, UAB „Žemaitijos žuvis" tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje yra kalnas, vadinamas Panų kalnu, arba '''Mergakalniu'''. Tai pailga, smėlėta ir pušimis apaugusi kalva, kuri yra apie 210 m ilgio ir 100-150 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, 5-6 m aukščio. Iš šiaurės, vakarų ir pietų yra tvenkiniai, rytų - miškas. Kalvos viršūnė plokščia, ji iškilusi 124,1 m virš jūros lygio. Teritorijos plotas apie 2,5 ha. | ||
Panų kalnas jau buvo žinomas F. Pokrovskiui, kuris jį įtraukė į savo 1899 m. Vilniuje išleistą Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį<ref>F. Pokrovskij. Archiologičeskaja karta Kovenskoj guberniji. - Vilna, 1899. - P. 82.</ref>. Paminėtas ir 1928 m. P. Tarasenkos knygoje „Lietuvių archeologijos medžiaga" <ref>P. Tarasenka. Lietuvių archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 206.</ref>. | Panų kalnas jau buvo žinomas F. Pokrovskiui, kuris jį įtraukė į savo 1899 m. Vilniuje išleistą Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį<ref>F. Pokrovskij. Archiologičeskaja karta Kovenskoj guberniji. - Vilna, 1899. - P. 82.</ref>. Paminėtas ir 1928 m. P. Tarasenkos knygoje „Lietuvių archeologijos medžiaga" <ref>P. Tarasenka. Lietuvių archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 206.</ref>. | ||
| 27 eilutė: | 27 eilutė: | ||
Apie Panų kalną užrašyta keletą padavimų:<ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 383.</ref> 1. Kalne senovėje buvo šventykla. 2. Kalne stovėjo vienuolynas, kuriame gyveno jaunos panos - vienuolės. 3. Stovėjo bažnyčia, kurioje švedų užpuolimo metu slėpėsi mergaitės. Bet jos buvo švedų nužudytos, pati bažnyčia sugriauta. 4. Sakoma, kad švedai užtikę apie 2000 slaptuose požemiuose pasislėpusių merginų ir angą užvertę dideliu akmeniu. 5. Ant kalno buvo pastatyti trys kryžiai trims mergelėms kankinėms, ėjusioms naktį išvaduoti lietuvių, atminti, o pats kalnas pavadintas Trijų mergelių kalnu. | Apie Panų kalną užrašyta keletą padavimų:<ref>B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 383.</ref> 1. Kalne senovėje buvo šventykla. 2. Kalne stovėjo vienuolynas, kuriame gyveno jaunos panos - vienuolės. 3. Stovėjo bažnyčia, kurioje švedų užpuolimo metu slėpėsi mergaitės. Bet jos buvo švedų nužudytos, pati bažnyčia sugriauta. 4. Sakoma, kad švedai užtikę apie 2000 slaptuose požemiuose pasislėpusių merginų ir angą užvertę dideliu akmeniu. 5. Ant kalno buvo pastatyti trys kryžiai trims mergelėms kankinėms, ėjusioms naktį išvaduoti lietuvių, atminti, o pats kalnas pavadintas Trijų mergelių kalnu. | ||
Panų kalnas kaip turintis istorinę ir mitologinę vertę 1996-12-23 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (M 17). Jau 1972 m. jis buvo | Panų kalnas kaip turintis istorinę ir mitologinę vertę 1996-12-23 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (M 17). Jau 1972 m. jis buvo įrašytas į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
| 34 eilutė: | 34 eilutė: | ||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]] | |||
[[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]] | |||