Pasruojė
| Pasruojė | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Sedos seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Gyventojai: | 15 (2001 m.) | ||
PASRUOJĖ, Pasruoja, Pasruojis, kaimas Sedos seniūnijoje ir Telšių raj., Gadūnavo sen., 7 km į pietus nuo Sedos, prie Sruojos upės (Varduvos deš.). Yra UAB „Žemaitijos žuvis" (žuvininkystės ūkis).
Gyventojai
Gyventojų skaičius (viso kaimo): 1923 m. - 302, 1959 m. - 203, 1970 m. - 157, 1979 m. - 129 gyv., 1986 m. - 99[1], 2001 m. - 15 (7 vyr., 8 mot.)(tik Sedos sen.).
- 1895-04-12 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Kostas Virketis.
Istorinės žinios
Apie 1 km į vakarus nuo kelio Telšiai-Seda, UAB „Žemaitijos žuvis" tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje yra kalnas, vadinamas Panų kalnu, arba Mergakalniu. Tai pailga, smėlėta ir pušimis apaugusi kalva, kuri yra apie 210 m ilgio ir 100-150 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, 5-6 m aukščio. Iš šiaurės, vakarų ir pietų yra tvenkiniai, rytų - miškas. Kalvos viršūnė plokščia, ji iškilusi 124,1 m virš jūros lygio. Teritorijos plotas apie 2,5 ha.
Panų kalnas jau buvo žinomas F. Pokrovskiui, kuris jį įtraukė į savo 1899 m. Vilniuje išleistą Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį[2]. Paminėtas ir 1928 m. P. Tarasenkos knygoje „Lietuvių archeologijos medžiaga" [3].
Panų kalno rytinėje dalyje nuo seno stovėjo dvi koplytėlės. 1980-04-03 jos buvo nuverstos ir nustumtos į tvenkinį. Koplytėlės atstatytos 1990 m. liepos mėn.
Kalnas gausiai lankomas liepos mėn. pradžioje per Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Čia duodami įžadai meldžiant sveikatos, laimės. Aukojami pinigai, žvakės. Pastaraisiais metais po apsilankymo kalne paliekamas nors mažas, iš pagaliukų padarytas kryželis.
Apie Panų kalną užrašyta keletą padavimų:[4] 1. Kalne senovėje buvo šventykla. 2. Kalne stovėjo vienuolynas, kuriame gyveno jaunos panos - vienuolės. 3. Stovėjo bažnyčia, kurioje švedų užpuolimo metu slėpėsi mergaitės. Bet jos buvo švedų nužudytos, pati bažnyčia sugriauta. 4. Sakoma, kad švedai užtikę apie 2000 slaptuose požemiuose pasislėpusių merginų ir angą užvertę dideliu akmeniu. 5. Ant kalno buvo pastatyti trys kryžiai trims mergelėms kankinėms, ėjusioms naktį išvaduoti lietuvių, atminti, o pats kalnas pavadintas Trijų mergelių kalnu.
Panų kalnas kaip turintis istorinę ir mitologinę vertę 1996-12-23 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (M 17). Jau 1972 m. jis buvo įrašytas į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą.
Šaltiniai
- ↑ Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. III. - P. 315.
- ↑ F. Pokrovskij. Archiologičeskaja karta Kovenskoj guberniji. - Vilna, 1899. - P. 82.
- ↑ P. Tarasenka. Lietuvių archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 206.
- ↑ B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 383.
- Pasruojės k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1441. - 1 lap.