Mažeikių geležinkelio stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

1970 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. 2002 m. vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija. Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą-rugpjūčio UAB „Mažeikių strėlė" atliko už 73 tūkst. litų. Tilto būklė buvo kritiška: ištrupėjusios sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėkluis. Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai, pažeisdami saugumo reikalavimus, naudojosi geležinkelininkų tarnybiniu perėjimu, kuris buvo nesaugus, arba ėjo ar važiavo tiesiai per bėgius kitose vietose. Dėl tilto būtinybės, 2010-2014 metais Mažeikių geležinkelio stoties teritorijoje įvyko aštuoni eismo įvykiai, kurių metu traukiniai mirtinai traumavo šešis pėsčiuosius- ir vieną dviratininką, taip pat vienam jaunuoliui buvo nutrauktos abi kojos. 2016 m. liepos 15 d. buvo pradėta naujojo pėsčiųjų tilto statyba. Naujojo pėsčiųjų tilto atidarymas ir pašventinimas įvyko 2017-08-31, tilto rangovės UAB „Hidrostatybos" vadovas Ignas Daunys tuometiniams Mažeikių rajono savivaldybės merui Atanui Teniui įteikė simbolinį raktą <ref> Vidas Stankus. Tiltas per geležinkelį - praeitis ir dabartis // Santarvė. - 2022. - Birž. 22. - Nr. 48. - P. 8, 10. </ref>.

Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių strėlė“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi.  

2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas <ref>[https://www.delfi.lt/verslas/transportas/gelezinkelio-ruozas-is-bugeniu-i-renge-svarbiausios-datos.d?id=75930135]</ref>.