19 695
pakeitimai
Leckava: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
S (robotas: smulkūs taisymai) |
|||
| (nerodoma 7 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 31 eilutė: | 31 eilutė: | ||
== Gyventojai == | == Gyventojai == | ||
Gyventojų skaičius: 1867 m. - 381, 1897 m. - 1176 gyv., 1923 m. kaime 31 ūkis, 169 gyv., miestelyje - 61 ūkis, 256 gyv., 1959 m. - 181 gyv., 1970 m. - 273, 1985 m. - 248, 2001 m. - 235 gyv. (118 vyr. ir 117 mot.). | Gyventojų skaičius: 1867 m. - 381, 1897 m. - 1176 gyv., 1909 m.- 2081 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 21. </ref>, 1923 m. kaime 31 ūkis, 169 gyv., miestelyje - 61 ūkis, 256 gyv., 1959 m. - 181 gyv., 1970 m. - 273, 1985 m. - 248, 2001 m. - 235 gyv. (118 vyr. ir 117 mot.). | ||
* 1896-11-10 gimė žydų tapytojas [[Bekeris Zalė|Zalė Bekeris]]; | * 1896-11-10 gimė žydų tapytojas [[Bekeris Zalė|Zalė Bekeris]]; | ||
| 56 eilutė: | 56 eilutė: | ||
Iki I-mo pasaulinio karo Leckava buvo žinoma [[Jokūbinės|Jokūbinių]] mugėmis. 1897 m. Leckavoje buvo 1176 gyventojai. Buvo trys pagrindinės, akmenimis grįstos gatvės. Savo laiku buvo iškilęs sumanymas sujungti Ventos—Dubysos upes kanalu ir jį pritaikyti laivininkystei. Viena laivų sustojimo vietų būtų buvusi ir Leckavoje. Jau buvo pradėti statyti tam tikri matininkų ženklai iš akmenų ir cemento mišinio. Pravedus geležinkelį, nuo šio projekto atsisakyta. | Iki I-mo pasaulinio karo Leckava buvo žinoma [[Jokūbinės|Jokūbinių]] mugėmis. 1897 m. Leckavoje buvo 1176 gyventojai. Buvo trys pagrindinės, akmenimis grįstos gatvės. Savo laiku buvo iškilęs sumanymas sujungti Ventos—Dubysos upes kanalu ir jį pritaikyti laivininkystei. Viena laivų sustojimo vietų būtų buvusi ir Leckavoje. Jau buvo pradėti statyti tam tikri matininkų ženklai iš akmenų ir cemento mišinio. Pravedus geležinkelį, nuo šio projekto atsisakyta. | ||
1915 m. Leckava sudegė; liepsnoje dingo didesnė pusė miestelio namų. | 1913 m. rugsėjo 1 d. Leckavoje atidarytas pašto skyrius <ref>Įvairios žinios. Leckava // Viltis. - 1913. - Rugs. 8 (21). - Nr. 105. - P. 3.</ref>. 1915 m. Leckava sudegė; liepsnoje dingo didesnė pusė miestelio namų. | ||
Spaudoje nurodoma, kad leckaviškiai mažai skaito laikraščių ir dėlto esą mažai susipratusių žmonių <ref>Leckaviškėnas. Įvairios žinios. Leckava // Lietuvos aidas. - 1918. - Geg. 18. - Nr. 58. - P. 4. </ref>. | |||
Vėlų 1919 m. rudenį Latvijos kariuomenė Leckavoje paėmė į nelaisvę kuopą bermontininkų, kurių tarpe buvo 21 vokiečių tautybės. Juos išskyrė, nuvarė pakalnėn prie Ventos, išrengė iki baltinių ir pradėjo šaudyti; 19 nušovė vietoje, o du metėsi plaukti. Vienas jų nušautas prie upės kranto, kitas, įbėgęs į čia pat augantį spygliuočių mišką, pabėgo. Nušautieji bermontininkai palaidoti vietoje. | Vėlų 1919 m. rudenį Latvijos kariuomenė Leckavoje paėmė į nelaisvę kuopą bermontininkų, kurių tarpe buvo 21 vokiečių tautybės. Juos išskyrė, nuvarė pakalnėn prie Ventos, išrengė iki baltinių ir pradėjo šaudyti; 19 nušovė vietoje, o du metėsi plaukti. Vienas jų nušautas prie upės kranto, kitas, įbėgęs į čia pat augantį spygliuočių mišką, pabėgo. Nušautieji bermontininkai palaidoti vietoje. | ||
| 71 eilutė: | 73 eilutė: | ||
Leckavos kaime, kair. Vadaksties krante, prie Gilupio intako, lankoje yra kalnelis, vad. Šventorėliu (žr. [[Leckavos piliakalnis]]). Prie Vadaksties yra [[Kartuvių kalnas]], ant kurio esą 1831-1863 m. nužudyta apie 280 sukilėlių. | Leckavos kaime, kair. Vadaksties krante, prie Gilupio intako, lankoje yra kalnelis, vad. Šventorėliu (žr. [[Leckavos piliakalnis]]). Prie Vadaksties yra [[Kartuvių kalnas]], ant kurio esą 1831-1863 m. nužudyta apie 280 sukilėlių. | ||
2018 m. kaunietės Virgilijos Antanavičienės iniciatyva Lietuvos atkūrimo 100-mečio proga Leckavos miestelyje įamžinta buvusi mokykla – pakabinta informacinė lenta (autorius skulptorius Antanas Vaškys) su užrašu „Šiame pastate 1910–1966 m. veikė pradinė, vėliau septynmetė mokykla“. Tai ne pirmoji kaunietės dovana leckaviškiams: 2015 metais ant namo, kuriame gimė Popiežiaus Jono Pauliaus II motina, irgi pakabinta informacinė lenta. | |||
== Herbas == | == Herbas == | ||
| 82 eilutė: | 86 eilutė: | ||
1901 m. valsčiaus sueiga nutarė, kad Leckavos mokykloje būtų mokama ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jau vadinosi „Leckavskoje narodnoje učilišče”. 1910 m. Seminiako iniciatyva buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujoje mokykloje. Buvo du komplektai. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš komplektų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. 1940 m. Leckavos pradinėje mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokė Stirbys ir Karvelytė. 1944 m. areštuojamas ir į Sibirą ištremtas mokytojas Stirbys, ten ir mirė. Mokytoja Karvelytė spėjo pasitraukti į Kauną. Mokykla uždaryta. 1945 m. mokykla vėl pradėjo darbą. Nuo mokslo metų pradžios iki 1948 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Simas Kasperavičius, mokytoja – Rekašienė. Mokėsi apie 70-80 mokinių. Po dviejų metų Leckavoje atidaryta progimnazijos 1-oji klasė. Direktore paskirta Remenčiūtė. Progimanzija ir pradinė mokykla buvo atskirai. Pradinėje mokykloje mokėsi apie 80 mokinių, o progimnazijoje – apie 35. | 1901 m. valsčiaus sueiga nutarė, kad Leckavos mokykloje būtų mokama ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jau vadinosi „Leckavskoje narodnoje učilišče”. 1910 m. Seminiako iniciatyva buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujoje mokykloje. Buvo du komplektai. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš komplektų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. 1940 m. Leckavos pradinėje mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokė Stirbys ir Karvelytė. 1944 m. areštuojamas ir į Sibirą ištremtas mokytojas Stirbys, ten ir mirė. Mokytoja Karvelytė spėjo pasitraukti į Kauną. Mokykla uždaryta. 1945 m. mokykla vėl pradėjo darbą. Nuo mokslo metų pradžios iki 1948 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Simas Kasperavičius, mokytoja – Rekašienė. Mokėsi apie 70-80 mokinių. Po dviejų metų Leckavoje atidaryta progimnazijos 1-oji klasė. Direktore paskirta Remenčiūtė. Progimanzija ir pradinė mokykla buvo atskirai. Pradinėje mokykloje mokėsi apie 80 mokinių, o progimnazijoje – apie 35. | ||
Po metų mokyklos sujungtos ir naujoji mokykla pavadinta Leckavos progimnazija. Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. mokykla pavadinta septynmete. Buvusioje progimnazijoje įrengtas bendrabutis. 1961 m. septynmetė mokykla perorganizuota į aštuonmetę. 1966 m. atidarytas priestatas. | Po metų mokyklos sujungtos ir naujoji mokykla pavadinta Leckavos progimnazija. Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. mokykla pavadinta septynmete. Buvusioje progimnazijoje įrengtas bendrabutis. 1961 m. septynmetė mokykla perorganizuota į aštuonmetę. 1966 m. atidarytas priestatas. Nuo 1995 m. mokykla priklausė [[Senamiesčio pagrindinė mokykla|Senamiesčio pagrindinei mokyklai]] ir buvo jos pradinio ugdymo skyrius. Dabar mokykla uždaryta. | ||
== Sunaikintas paveldas == | == Sunaikintas paveldas == | ||
| 99 eilutė: | 103 eilutė: | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | <small> | ||
* Leckavos k. planas, 1869 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3551. | |||
* Tarybų Lietuvos encijklopedija. - V., 1986. - T. 2. - P. 500. | * Tarybų Lietuvos encijklopedija. - V., 1986. - T. 2. - P. 500. | ||
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 632-633 (1738 06 17 Viekšnių seniūnijos inventorius). | * Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 632-633 (1738 06 17 Viekšnių seniūnijos inventorius). | ||