19 695
pakeitimai
Leckava: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 47 eilutė: | 47 eilutė: | ||
Rašytoji Leckavos istorija prasideda nuo XVII a., bet archeologiniai paminklai rodo žmones čia gyvenus iš senovės laikų. Prie Leckavos atsiradimo prisidėjo Griežės (žr. atskirą aprašymą) reformų bažnyčia.Ten XVII a. pradžioje buvo nekit reformatų bažnyčia, bet ir mokykla. Tai negalėjo patikti katalikams. Taigi pamaldus Žemaičių seniūnas Liackis tik 1 km atstu nuo reformatų bažnyčios, kitoje Ventos pusėje, savo dvaro žemėje 1637 m. pastatė medinę Romos katalikų bažnytėlę, pakvietė kunigą, kurį ir išlaikė.Atsiradus dviem bažnyčioms, religinės kovos sustiprėjo; reformatai ir katalikai kartais net susimušdavo. Skundėsi valdžiai reformatus globojęs Magnus, skundėsi ir katalikų globėjas Liackis. 1644 m. Liackio statytoji bažnytėlė naktį į verbų sekmadienį sudegė. Jos vietoje Liackis 1645 m. pastatė kitą, didesnę bažnyčią ir, vyskupui leidus, atsikvietė du kunigus. Ši bažnyčia išbuvo iki 1783 m. Prie anrosios bažnyčios Liackis pastatydinęs keletą trobesių ir davęs daugiau žemės kitiems namas statytis.Pamažu pradėjo kurtis Leckavos miestelis. 1646 m., mirus Liackiui, ne tik dvaro, bet ir plačios apylinkės gyventojai jo labai gailėjosi. Jo statytąją bažnyčią žemaitiškai vadindavę Leckio bažnyčia; ir naujai įkurtą miestelį žmonės vadinę Leckio miesteliu – Leckava. | Rašytoji Leckavos istorija prasideda nuo XVII a., bet archeologiniai paminklai rodo žmones čia gyvenus iš senovės laikų. Prie Leckavos atsiradimo prisidėjo Griežės (žr. atskirą aprašymą) reformų bažnyčia.Ten XVII a. pradžioje buvo nekit reformatų bažnyčia, bet ir mokykla. Tai negalėjo patikti katalikams. Taigi pamaldus Žemaičių seniūnas Liackis tik 1 km atstu nuo reformatų bažnyčios, kitoje Ventos pusėje, savo dvaro žemėje 1637 m. pastatė medinę Romos katalikų bažnytėlę, pakvietė kunigą, kurį ir išlaikė.Atsiradus dviem bažnyčioms, religinės kovos sustiprėjo; reformatai ir katalikai kartais net susimušdavo. Skundėsi valdžiai reformatus globojęs Magnus, skundėsi ir katalikų globėjas Liackis. 1644 m. Liackio statytoji bažnytėlė naktį į verbų sekmadienį sudegė. Jos vietoje Liackis 1645 m. pastatė kitą, didesnę bažnyčią ir, vyskupui leidus, atsikvietė du kunigus. Ši bažnyčia išbuvo iki 1783 m. Prie anrosios bažnyčios Liackis pastatydinęs keletą trobesių ir davęs daugiau žemės kitiems namas statytis.Pamažu pradėjo kurtis Leckavos miestelis. 1646 m., mirus Liackiui, ne tik dvaro, bet ir plačios apylinkės gyventojai jo labai gailėjosi. Jo statytąją bažnyčią žemaitiškai vadindavę Leckio bažnyčia; ir naujai įkurtą miestelį žmonės vadinę Leckio miesteliu – Leckava. | ||
1785 m. Adomas Gurskis Leckavoje pastatė naują medinę Šv. Lauryno kankinio bažnyčią, kurią tik 1881 m. pakonsekravo vysk. Beresnevičius. 1841 m. Leckava buvo Viekšnių filija, kuriai priklausė 1 valakas 6 margai žemės.Tada jos kunigą tebeišlaikė dvaras.Vėliau Leckava pakelta parapija. Priklausė Viekšnių dekanatui, 1938m. apjungė 2237 kat1622 m. Leckavoje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1630 m. pastatyta katalikų bažnyčia. 1658 m. Leckava pirmą kartą įvardita miesteliu. 1738-06-17 [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 5 kiemai, kurie moka 45 zlotų mokestį. | 1785 m. Adomas Gurskis Leckavoje pastatė naują medinę Šv. Lauryno kankinio bažnyčią, kurią tik 1881 m. pakonsekravo vysk. Beresnevičius. 1841 m. Leckava buvo Viekšnių filija, kuriai priklausė 1 valakas 6 margai žemės.Tada jos kunigą tebeišlaikė dvaras.Vėliau Leckava pakelta parapija. Priklausė Viekšnių dekanatui, 1938m. apjungė 2237 kat1622 m. Leckavoje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1630 m. pastatyta katalikų bažnyčia. 1658 m. Leckava pirmą kartą įvardita miesteliu. 1738-06-17 [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijos]] inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 5 kiemai, kurie moka 45 zlotų mokestį. 1840 m. Leckavoje gyveno 45 valstiečių, amatininkų ir smulkių prekybininkų šeimos, dauguma jų buvo žydai. | ||
Žinoma , kad leckaviškiai priešinosi rusų valdžiai . Naktį į 1862 XII. 6. Į Leckavos (Fermos ) dvarą atvyko 26 rusų valdininkai ir Viekšnių seniūnijos vadovai paimti į rekrūtų seniūnijos valstiečio Jono Gailiaus , dirbančio pas nuomininką Pisanka . Juos pamatę , Gailius ir kiti darbininkai , dirbę drauge jaujoje apsiginklavo geležinėmis šakėmis , kirviais ir basliais , puolė atvykusius ir sumuė ( vienas jų kitą dieną mirė ) . Gailius su draugais pabėgo ) | Žinoma, kad leckaviškiai priešinosi rusų valdžiai . Naktį į 1862 XII. 6. Į Leckavos (Fermos ) dvarą atvyko 26 rusų valdininkai ir Viekšnių seniūnijos vadovai paimti į rekrūtų seniūnijos valstiečio Jono Gailiaus , dirbančio pas nuomininką Pisanka . Juos pamatę , Gailius ir kiti darbininkai , dirbę drauge jaujoje apsiginklavo geležinėmis šakėmis , kirviais ir basliais , puolė atvykusius ir sumuė ( vienas jų kitą dieną mirė ) . Gailius su draugais pabėgo ) | ||
1863 m. sukilimo metu leckaviečiai vel priešinosi rusams, remdami sukilėlius. Sukilimui pasibaigus rusai daug gyventojų ištrėmė, jų ūkiuse įkurdindami savuosius kolonistus. Ir 1905 m. leckaviečiai maištavo prieš rusus: mitingavo, išdaužė valst. monopolio krautuvę. Tautinis liet. atgimimas prasidėjo XIX a. gale, kada leckaviečius pasiekdavo draudžiamoji spauda. | 1863 m. sukilimo metu leckaviečiai vel priešinosi rusams, remdami sukilėlius. Sukilimui pasibaigus rusai daug gyventojų ištrėmė, jų ūkiuse įkurdindami savuosius kolonistus. Ir 1905 m. leckaviečiai maištavo prieš rusus: mitingavo, išdaužė valst. monopolio krautuvę. Tautinis liet. atgimimas prasidėjo XIX a. gale, kada leckaviečius pasiekdavo draudžiamoji spauda. | ||