19 695
pakeitimai
Leckava: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 66 eilutė: | 66 eilutė: | ||
Jokūbinės. Nuo seno Ventos ir Vadaksnies upių santakoje po Žemaičių Kalvarijos atlaidų sekmadieny ir pirmadieny vyko garsi Jokūbonių mugė. Atvykdavo ne tik vietos žemaičiai, bet ir iš paprūsės, bei Liepojos daugybė prekybininkų, vertelgų iš Palangos atvažiuodavo žuvininkai su pilnais vežimais rūkytų menkių. Būrėjų, imtynininkų, komediantų palapinės, alinės, bei arbatinės keliomis eilėmis nusitęsdavo daugiau kaip per kilometrą iki pat Leckavos miestelio. Faktiškai mugė tęsdavosi keturias dienas ir net ilgiau. Joje vyraudavo lietuvių ir latvių kalbos. Lietuvai ir Latvijai tapusioms nepriklausomomis jau 1920m. mugės vyko atskirai. Mugės vieta nuo Vadaksnies buvo atkelta toliau nuo valstybinės sienos , beveik į patį Leckavos miestelį. Ši mugė buvo keleriopai mažesnė, bet jos tradicija išsilaikė iki 1940m. Dabartiniu metu ši šventė švenčiama vėl. | Jokūbinės. Nuo seno Ventos ir Vadaksnies upių santakoje po Žemaičių Kalvarijos atlaidų sekmadieny ir pirmadieny vyko garsi Jokūbonių mugė. Atvykdavo ne tik vietos žemaičiai, bet ir iš paprūsės, bei Liepojos daugybė prekybininkų, vertelgų iš Palangos atvažiuodavo žuvininkai su pilnais vežimais rūkytų menkių. Būrėjų, imtynininkų, komediantų palapinės, alinės, bei arbatinės keliomis eilėmis nusitęsdavo daugiau kaip per kilometrą iki pat Leckavos miestelio. Faktiškai mugė tęsdavosi keturias dienas ir net ilgiau. Joje vyraudavo lietuvių ir latvių kalbos. Lietuvai ir Latvijai tapusioms nepriklausomomis jau 1920m. mugės vyko atskirai. Mugės vieta nuo Vadaksnies buvo atkelta toliau nuo valstybinės sienos , beveik į patį Leckavos miestelį. Ši mugė buvo keleriopai mažesnė, bet jos tradicija išsilaikė iki 1940m. Dabartiniu metu ši šventė švenčiama vėl. | ||
Leckavos kaime, kair. Vadaksties krante, prie Gilupio intako, lankoje yra kalnelis, vad. Šventorėliu (žr. [[Leckavos piliakalnis]]). Prie Vadaksties yra Kartuvių kalnas, ant kurio esą 1831-1863 m. nužudyta apie 200 sukilėlių. | Leckavos kaime, kair. Vadaksties krante, prie Gilupio intako, lankoje yra kalnelis, vad. Šventorėliu (žr. [[Leckavos piliakalnis]]). Prie Vadaksties yra [[Kartuvių kalnas]], ant kurio esą 1831-1863 m. nužudyta apie 200 sukilėlių. | ||
2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1K-1657 patvirtintas Leckavos herbas<ref> Valstybės Žinios. - 2009. - Sausio 6. - Nr. 1. - Publ. Nr.: 1</ref>. Heraldikos komisijoje svarstant herbo sukūrimo idėjas, nuspręsta pavaizduoti mitologinį paukštį – feniksą. Pasak senovės graikų ir romėnų legendų, feniksas, turėjęs labai gražias auksines ir raudonas plunksnas, senatvėje iš kvapių žolelių susinešdavo didelį lizdą susidegindavo. O iš tų pelenų iškildavo jaunas feniksas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Mėlyname lauke vaizduojamas iš raudonų liepsnų kylantis auksinis paukštis feniksas, jo liežuvis raudonas. Mėlyna spalva simbolių kalboje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. | 2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1K-1657 patvirtintas Leckavos herbas<ref> Valstybės Žinios. - 2009. - Sausio 6. - Nr. 1. - Publ. Nr.: 1</ref>. Heraldikos komisijoje svarstant herbo sukūrimo idėjas, nuspręsta pavaizduoti mitologinį paukštį – feniksą. Pasak senovės graikų ir romėnų legendų, feniksas, turėjęs labai gražias auksines ir raudonas plunksnas, senatvėje iš kvapių žolelių susinešdavo didelį lizdą susidegindavo. O iš tų pelenų iškildavo jaunas feniksas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Mėlyname lauke vaizduojamas iš raudonų liepsnų kylantis auksinis paukštis feniksas, jo liežuvis raudonas. Mėlyna spalva simbolių kalboje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. | ||