19 695
pakeitimai
Leckava: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 125.21.231.178 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo 165.234.106.60 versija) |
|||
| 63 eilutė: | 63 eilutė: | ||
2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1K-1657 patvirtintas Leckavos herbas<ref> Valstybės Žinios. - 2009. - Sausio 6. - Nr. 1. - Publ. Nr.: 1</ref>. Heraldikos komisijoje svarstant herbo sukūrimo idėjas, nuspręsta pavaizduoti mitologinį paukštį – feniksą. Pasak senovės graikų ir romėnų legendų, feniksas, turėjęs labai gražias auksines ir raudonas plunksnas, senatvėje iš kvapių žolelių susinešdavo didelį lizdą susidegindavo. O iš tų pelenų iškildavo jaunas feniksas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Mėlyname lauke vaizduojamas iš raudonų liepsnų kylantis auksinis paukštis feniksas, jo liežuvis raudonas. Mėlyna spalva simbolių kalboje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. | 2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1K-1657 patvirtintas Leckavos herbas<ref> Valstybės Žinios. - 2009. - Sausio 6. - Nr. 1. - Publ. Nr.: 1</ref>. Heraldikos komisijoje svarstant herbo sukūrimo idėjas, nuspręsta pavaizduoti mitologinį paukštį – feniksą. Pasak senovės graikų ir romėnų legendų, feniksas, turėjęs labai gražias auksines ir raudonas plunksnas, senatvėje iš kvapių žolelių susinešdavo didelį lizdą susidegindavo. O iš tų pelenų iškildavo jaunas feniksas. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Mėlyname lauke vaizduojamas iš raudonų liepsnų kylantis auksinis paukštis feniksas, jo liežuvis raudonas. Mėlyna spalva simbolių kalboje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. | ||
== Mokykla == | |||
1885 m. rusų valdžia Leckavoje įsteigė cerkvinę mokyklą ir ją pavedė Viekšnių popo globai. Mokyklai išlaikyti, mokytojo ir popo algoms mokėti per metus reikėjo 500 rublių. Vietos gyventojai šios mokyklos nemėgo ir savo vaikų į ją neleido, taip pat nemokėjo ir uždėtų mokyklai išlaikyti mokesčių. Popas valstiečius apskundė teisimui. 1885-05-05 Leckavos seniūnijos įgaliotinis Ignas Krūtinis Šiaulių apskrities teisme įrodė ir bylą laimėjo, kad mokyklos išlaikymui valstiečiai teisėtai nemoka mokesčių, nes mokykla esanti cerkvinė, joje mokama tik rusiškai ir ji neskirta katalikų vaikams, todėl katalikų vaikai jos nelanką ir katalikų kunigas čia neinąs mokyti tikybos<ref> Kaip leckaviškiai kovodavo su rusofikacija // XX amžius. - 1940. - Kovo 21. - Nr. 66. - P. 21.</ref>. | |||
1901 m. valsčiaus sueiga nutarė, kad Leckavos mokykloje būtų mokama ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. Su visų keturų skyrių vaikais dirbo mokytojas Krancevičius, o jam išvykus, mokytojas Opalka. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jaubvadinosi „Leckavskoje narodnoje učilišče”. Tai buvo vieno kompelkto mokykla. Mokytojai Seminiakas ir Duka. Jie lietuviškai nemokėjo, todėl vertėjais buco Bartkevičiai. 1910 m. Seminiako iniciatyva buvo pradėta stayti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujoje mokykloje. Buvo du komplektai. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš kompketų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių. 1914 m. mokytojai Seminiakas ir Duka išėjo į karą. Jų vietoje pradėjo dirbti Šteigmontaitė, Eidimtaitė, Kristupaitis, Želvys. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. M-klos bibliotekoje buvo 300 knygų, chorui vadovavo mokyklos vedėjas Želvys, o meno ir namų ruošos būreliams mokytoja Marija Misiukevičienė. | |||
[[Vaizdas:Leckavos mokykla. MKE.jpg|thumb|left|210px|Šiame pastate įsikūrusi Leckavos pradinė mokykla, kuri yra Senamiesčio pagrindinės mokyklos filialas]] | |||
1940 m. Leckavos pradiėje mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokė Stirbys ir Karvelytė. 1944 m. areštuojamas į į Sibirą ištremiamas mokytojas Stirbys, ten ir mirė. Mokytoja Karvelytė spėja pasitraukti į Kauną. Mokykla uždaroma. | |||
1945 m. mokykla vėl pradėjo darbą. Nuo mokslo metų pradžios iki 1948 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Simas Kasperavičius, mokytoja – Rekašienė. Mokėsi apie 70-80 mokinių. Po dveijų metų Leckavoje atidaroma progimnazijos 1-oji klasės. Direktore paskiriama Remenčiūtė. Progimanzija ir pradinė mokykla buvo atskirai. Pradinėje mokykloje mokėsi apie 80 mokinių, o progimnazijoje – apie 35. | |||
Po metų mokyklos sujungiamos ir pavadinama naujoji mokykla Leckavos progimanzija. Direktoriumi dirba Albinas radvila, o mokytoja Lucija Želvytė. Trūko patalpų, todėl mokytojų butai pertvarkomi į klases. | |||
Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. mokykla pavadinama septynmete. Buvusioje progimanzijoje įrengiamas bendrabutis. Direktoriumi dirbo A.radvila, mokytojais – Radvilienė, Želvytė, Liutkienė, Bartulionis, Pranaitytė. Jie moko 157 mokinius. Tai didžiausias mokinių skaičius visoje mokyklos istorijoje. Prasidėjus trėmimams į gyvūlinius vagonus sugrūdami pirmosios laidos abiturientai: Daukantaitė, Jašmontas, Šiaulys. Direktoriumi pradeda dirbti Stasys Petrulevičius, mokytojais Kišonaitė-Liutkienė, Bušmaitė-Radzinskienė, Račinskaitė, Krūmkalnytė-Petrulevičienė, Varnaitė, Kulbytė, Katkevičius. Mokosi 143 mokiniai. | |||
Buvusios progimanzijos klasėje atidaromas atidaromas pradinių klasių trečias kompelktas, bet po kelių metų, trūkstant mokinių, jis uždaromas.Buvusiame bendrabutyje įrengtos dirbtuvės. | |||
1961 m. septynmetė mokykla perorganizuota į aštuonmetę. 1966 m. atidarytas priestatas. 8 klasės. Mokė Šiuipienė, Stančiai, Liutkienė-Vaičiulytė, G.Liauba, V.Gargasas, Sneigienė, D. ir V.Gurauskai, Arlauskai, Tėvelavičiūtė, B.Petrulevičienė, A.Plaušinienė, A.Nagienė. | |||
Ilgametė direktorė Lucija Makotienė, po to Algirdas Pocevičius | |||
== Sunaikintas paveldas == | |||
* Skulptūra Pieta. - Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 59. ISBN 9986-9000-1-8. | |||
== Etimologija == | == Etimologija == | ||