Lapsukiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
24 eilutė: 24 eilutė:
* [[Rudoji choristoneura]] - ''Choristoneura diversana'' (Hübner, 1817).
* [[Rudoji choristoneura]] - ''Choristoneura diversana'' (Hübner, 1817).
* [[Geltonasis klepsis]] - ''Clepsis rurinana'' (Linnaeus, 1758).
* [[Geltonasis klepsis]] - ''Clepsis rurinana'' (Linnaeus, 1758).
* [[Pievinis klepsis]] - ''Clepsis senecionana'' (Hübner, 1819)
* [[Žirninis mėnuliškasis vaisėdi]]s - ''Cydia lunulana'' (Denis et Schiffermüller, 1775). [[Viekšniai|Viekšniai]], 2000 m. (2 egz.)
* [[Slyvinis vaisėdis]] -  ''Cydia funebrana'' (Treitschke, 1835). Viekšniai, 2000 m. (1 egz.)
* [[Kietinė epiblema]] - ''Epiblema foenella'' (Linnaeus, 1758).
* [[Šalpusninė epiblema]] - ''Epiblema sticticana'' (Fabricius, 1794)
* [[Rudoji eulija]] - ''Eulia ministrana'' (Linnaeus, 1758).
* [[Dobilinis vaisėdis]] - ''Grapholita compositella'' (Fabricius, 1775).


 
* [[Žirninis mėnuliškasis vaisėdi]]s - ''Cydia lunulana'' (Denis et Schiffermüller, 1775). [[Viekšniai|Viekšniai]], 2000 m. (2 egz.)
* [[Raštuotasis oletreutas]] - ''Olethreutes arcuella'' (Clerck, 1759).
*[[Slyvinis vaisėdis]] -  ''Cydia funebrana'' (Treitschke, 1835). Viekšniai, 2000 m. (1 egz.)


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

14:29, 10 sausio 2015 versija

Lapsukiai
Aphelia paleana 2006-07-26.MKE.jpg
Geltonoji afelija (Aphelia paleana),
Krakių k., 2006-07-26
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Nariuotakojai
Arthropoda
Klasė Vabzdžiai
Insecta
Būrys Drugiai
Lepidoptera
Šeima Lapsukiai
Tortricidae
Latreille, 1803

LAPSUKIAI (Tortricidae) - drugių (Lepidoptera) šeima.

Tai dažniausiai smulkūs, rečiau vidutiniai drugiai. Galva apaugusi žvyneliais, straublelis normaliai išsivystęs. Priekiniai sparnai trapecijos formos, platoki, suglaudžiami ant nugaros stogeliu. Skraido saulei nusileidus. Užapakliniai sparnai be piešinio, o ant priekinių dažnai yra gana sudėtingas piešinys, sudarytas iš dėmių, skersinių juostelių, banguotų linijų ir kitokių elementų.

Vikšrai 9-20 mm ilgio, volo formos, neretai padengti smulkiomis karpelėmis, turi 16-kojų ir kietus sprando ir analinius skydus. Jie labai vikrūs, moka judėti atbuli ar nusileisti voratinkliniu siūlu žemyn. Gyvena pumpuruose, susuktuose lapuose, voratinkliais apraizgytuose žiedpumpuriuose, vaisiuose, sėklose. Vikšrai suka į tūteles ar sutraukia į kuokštelius lapus

Pasaulyje yra apie 5000, Europoje - apie 1000, Lietuvoje - virš 390 rūšių. Daugelis rūšių kenkia kultūriniams ir miško želdiniams.

Mažeikių rajono lapsukiai


Šaltiniai

  • Ostrauskas H., Ivinskis P., Būda V. Moth species caught in traps during the survey of Cacoecimorpha pronubana (Hbn.) – Lepidoptera, Tortricidae – in Lithuania // Acta Zoologica Lituanica. - V., 2008. - Vol. 18. - N. 1. - P. 17 - 23. ISSN 1392-1657.
  • Ostrauskas H., Ivinskis P., Taluntytė L. Search for American bollworm (Heliothis armigera Hb.) (Noctuidae, Lepidoptera) with pheromone and light traps and analysis of pheromone catches in Lithuania // Acta Zoologica Lituanica. - V., 2002. - Vol. 12. - N. 2. - P. 180 - 190. ISSN 1392-1657.

Galerija