19 696
pakeitimai
Laižuvos žydų bendruomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 7 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Laizuvoje gyvenusiu zydu planas.MKE.2012-06-28.jpg|thumb|right|300px|Laižuvoje gyvenusių žydų planas, sudarytas pagal Kleopatros Bliudsukytės (g. 1914), Julijos Liaugminienės (g. 1912), Leonos Šmiderienės ir Zitos Norkienės pasakojimus. Planą sudarė vyr. biblitekininkė Vida Norkienė]] | |||
[[Vaizdas:Laizuva.MKE.2012-06-28.jpg|thumb|right|300px|Žydų Kajomų namas Dariaus ir Girėno gatvėje Laižuvoje]] | |||
'''LAIŽUVOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖ'''. Manoma, kad pirmieji žydai [[Laižuva|Laižuvos]] miestelyje apsigyveno 18 a. pirmoje pusėje. 1773 m. Laižuvoje buvo karčema, kuri priklausė žydui Davidui. Jis turėjo mokėti 800 zlotų metinį mokestį dvarui <ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3879, l. 10v.</ref>. Savo artimuosius žydai iš pradžių laidojo [[Viekšnių žydų kapinės|Viekšnių žydų kapinėse]] ir aplinkiniuose miesteliuose, o 1860 m. žydų kapinės įkurtos ir [[Laižuvos žydų kapinės|Laižuvoje]]. Maždaug tuo pačiu metu pastatyta ir pirmoji [[Laižuvos sinagoga|siganoga]], o šiai sugriuvus pastatytas naujas medinis metmidrašas, kuris naudotas iki II-ojo pasaulinio karo. Pirmasis žydų bendruomenės rabinas buvo Azrielas, kurį vėliau pakeitė Josefas Grabas ir šio sūnus Jitsšahas. Po jų rabinas buvo Tsevi Pshedmesky, kuris mirė 1922 metais (nurodoma ir 1926 m.), sugrįžęs iš tremties Rusijoje<ref> N. Schoenburg., S. Schoenburg. Lithuanian jewish communities. - London. - P. 171.</ref>. Rabinai gyveno mažame namelyje šalia metmidrašo. 1930 m. šochetas buvo Zalman-Reuven Rosenberg. | '''LAIŽUVOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖ'''. Manoma, kad pirmieji žydai [[Laižuva|Laižuvos]] miestelyje apsigyveno 18 a. pirmoje pusėje. 1773 m. Laižuvoje buvo karčema, kuri priklausė žydui Davidui. Jis turėjo mokėti 800 zlotų metinį mokestį dvarui <ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3879, l. 10v.</ref>. Savo artimuosius žydai iš pradžių laidojo [[Viekšnių žydų kapinės|Viekšnių žydų kapinėse]] ir aplinkiniuose miesteliuose, o 1860 m. žydų kapinės įkurtos ir [[Laižuvos žydų kapinės|Laižuvoje]]. Maždaug tuo pačiu metu pastatyta ir pirmoji [[Laižuvos sinagoga|siganoga]], o šiai sugriuvus pastatytas naujas medinis metmidrašas, kuris naudotas iki II-ojo pasaulinio karo. Pirmasis žydų bendruomenės rabinas buvo Azrielas, kurį vėliau pakeitė Josefas Grabas ir šio sūnus Jitsšahas. Po jų rabinas buvo Tsevi Pshedmesky, kuris mirė 1922 metais (nurodoma ir 1926 m.), sugrįžęs iš tremties Rusijoje<ref> N. Schoenburg., S. Schoenburg. Lithuanian jewish communities. - London. - P. 171.</ref>. Rabinai gyveno mažame namelyje šalia metmidrašo. 1930 m. šochetas buvo Zalman-Reuven Rosenberg. | ||
| 9 eilutė: | 11 eilutė: | ||
1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Laižuvoje gyveno 931 gyventojas, tarp jų 434 žydai, arba 46% visų gyventojų. Per I-ąjį pasaulinį karą daug žydų šeimų iš Laižuvos pasitraukė, o po karo apie 35 šeimos į miestelį nebegrįžo. | 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Laižuvoje gyveno 931 gyventojas, tarp jų 434 žydai, arba 46% visų gyventojų. Per I-ąjį pasaulinį karą daug žydų šeimų iš Laižuvos pasitraukė, o po karo apie 35 šeimos į miestelį nebegrįžo. | ||
1919 m. vasarą Laižuvoje buvo išrinktas žydų bendruomenės komitetas iš penkių narių, kuris dirbo keletą metų ir rūpinosi visais žydų gyvenimo klausimais. 1923 m. Laižuvoje gyveno 845 gyventojai, iš jų 127 žydai, arba 15 procentų visų gyventojų. 1931 m. miestelyje veikė trys žydams priklausančios parduotuvės: mėsos, tekstilės ir ūkinių prekių. 1937 metais Laižuvoje buvo trys amatininkai: šaltkalvis, dailidė ir mezgėjas. | 1919 m. vasarą Laižuvoje buvo išrinktas žydų bendruomenės komitetas iš penkių narių, kuris dirbo keletą metų ir rūpinosi visais žydų gyvenimo klausimais. 1923 m. Laižuvoje gyveno 845 gyventojai, iš jų 127 žydai, arba 15 procentų visų gyventojų. 1931 m. miestelyje veikė trys žydams priklausančios parduotuvės: mėsos, tekstilės ir ūkinių prekių. Gauronskų gyvenamo namo viename gale buvo įsikūrusi žydų biblioteka. 1937 metais Laižuvoje buvo trys amatininkai: šaltkalvis, dailidė ir mezgėjas. Žydų vaikai kartu su lietuvių mokėsi Laižuvos pradinėje mokykloje. | ||
Tarpukaryje daug žydų iš Laižuvos emigravo, todėl bendruomenė sumažėjo. 1935 m. į XIX sionistų kongresą balsavo tik 31 žydas. 1930 m. Sovietų valdymo metu (1940-1941 m. ) Laižuvoje gyveno tik trylika žydų šeimų. | Tarpukaryje daug žydų iš Laižuvos emigravo, todėl bendruomenė sumažėjo. 1935 m. į XIX sionistų kongresą balsavo tik 31 žydas. 1930 m. Sovietų valdymo metu (1940-1941 m. ) Laižuvoje gyveno tik trylika žydų šeimų. | ||
| 15 eilutė: | 17 eilutė: | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | <small> | ||
* Vida Norkienė. Prisiminimai apie žydus, gyvenusius Laižuvoje // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 1998. - 16 lap. | |||
* [http://www.jewishgen.org/yizkor/lithuania6/lit6_130.html Laižuva (Laizeve)] | * [http://www.jewishgen.org/yizkor/lithuania6/lit6_130.html Laižuva (Laizeve)] | ||
</small> | </small> | ||