Laižuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Laižuva (žiūrėti kodą)

21:04, 21 liepos 2015 versija

2 920 pridėta baitų ,  21:04, 21 liepos 2015
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma 9 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
22 eilutė: 22 eilutė:


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1695 m. - 119 gyv., 17 ūkių, 1795 m. - 211 gyv., 1841 m. - 118 gyv., 1867 m. - 481 gyv., 1897 m. - 931 gyv., 311 ūkių, 1902 m. Laižuvos dvare - 24, kaime - 368, palivarke - 7, nausėdijoje - 11 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 49 gyv., miestelyje - 106 ūkiai, 796 gyv., 1940 m. - apie 1000 gyv., 1959 m. - 405 gyv., 1970 m. - 423, 1979 m. - 479, 1985 m. - 461, 1989 m. - 610 gyv., 271 ūkis, 1998 m. - 681 gyv., 294 ūkiai, 2001 m. - 560 gyv. (266 vyr., 294 mot.).
Gyventojų skaičius: 1695 m. - 119 gyv., 17 ūkių, 1795 m. - 211 gyv., 1841 m. - 118 gyv., 1867 m. - 481 gyv., 1897 m. - 931 gyv., 311 ūkių, 1902 m. Laižuvos dvare - 24, kaime - 368, palivarke - 7, nausėdijoje - 11 gyv., 1909 m.- 1269 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 21. </ref>, 1923 m. dvare - 1 ūkis, 49 gyv., miestelyje - 106 ūkiai, 796 gyv., 1940 m. - apie 1000 gyv., 1959 m. - 405 gyv., 1970 m. - 423, 1979 m. - 479, 1985 m. - 461, 1989 m. - 610 gyv., 271 ūkis, 1998 m. - 681 gyv., 294 ūkiai, 2001 m. - 560 gyv. (266 vyr., 294 mot.).
 
1913 m. rugpjūčio 14. laikrašytje „Viltis" paskelbta kun. Juozo Tumo sudaryta statistinė lentelė „Laižuviškių visulumas", kurioje pateikti 120 metų duomenys apie šio miestelio gyventojų vidutinį prieauglį kas dešimt metų nuo 1791 iki 1912 m.<ref>Kun. Juozas Tumas. Statistikos žiupsnelis. Laižuviškių vislumas // Viltis. - 1913. - Rugpj. 14 (27). - Nr. 94. - P. 2-3.</ref>. 1791-1800 m. vidutiniškai kasmet gimė 86,2, 1801-1810 m. - 89,2, 1811-1820 m. - 99,2, 1821-1827 m. - 97,4, 1828-1848 m. informacijos nepateikta, nes neišlikusi metrikų knyga, 1849-1860 m. - 81,9, 1861-1870 m. - 80,2, 1871-1880 m. - 82,9, 1881-1890 m. - 81,1, 1891-1900 m. - 106,5, 1901-1910 m. - 131,3, 1911 m. - 122, 1912 m. - 116 gyventojų. 1861-1870 m. vidutiniškai kasmet mirė 5,7, 1871-1880 m. - 47,2, 1881-1890 m. - 51,2, 1891-1900 m. - 58,1, 1901-1910 m. - 72,2, 1911 m. - 59, 1912 m. - 74 gyventojai. 1861-1870 m. vidutiniškai kasmet priaugo 22,5, 1871-1880 m. - 35,7, 1881-1890 m. - 29,9, 1891-1900 m. - 46,4, 1901-1910 m. - 59,1, 1911 m. - 63, 1912 m. - 42 gyventojai. 1861-1870 m. vidutiniškai kasmet buvo santuokų: 1861-1870 m. - 17,2, 1871-1880 m. - 17,9, 1881-1890 m. - 19,8, 1891-1900 m. - 25,0, 1901-1910 m. - 27,1, 1911 m. - 19, 1912 m. - 23.


* 1812 m. gimė [[Važinskis Aleksandras|Aleksandras Važinskis]], prelatas, Petrapilio dvasinės akademijos profesorius, Vilniaus katedros arkidiakonas;
* 1812 m. gimė [[Važinskis Aleksandras|Aleksandras Važinskis]], prelatas, Petrapilio dvasinės akademijos profesorius, Vilniaus katedros arkidiakonas;
59 eilutė: 61 eilutė:
Dar 1884 m. prašė valdžios leidimo vietoj sudegusios pasistatyti mūrinę bažnyčią. Tačiau tam priešinosi caro valdžia ir delsė duoti leidimą. Statyti bažnyčios neleista, nes gyventojai nesupylė privalomų javų atsargų bendruomenės grūdų sandėliui. Įvykdžius šį valdžios nurodytą kliūtį pakartotinis prašymas vėl atmestas. Šį kartą buvo teigiama, kad mūrinės bažnyčios statyba nuskurdintų parapijiečius. Vėl buvo prašoma leidimo statybai, bet jau klebono lėšomis. Po ilgų derybų 1889 m. leidimas mūrinės Laižuvos statybai buvo gautas.  
Dar 1884 m. prašė valdžios leidimo vietoj sudegusios pasistatyti mūrinę bažnyčią. Tačiau tam priešinosi caro valdžia ir delsė duoti leidimą. Statyti bažnyčios neleista, nes gyventojai nesupylė privalomų javų atsargų bendruomenės grūdų sandėliui. Įvykdžius šį valdžios nurodytą kliūtį pakartotinis prašymas vėl atmestas. Šį kartą buvo teigiama, kad mūrinės bažnyčios statyba nuskurdintų parapijiečius. Vėl buvo prašoma leidimo statybai, bet jau klebono lėšomis. Po ilgų derybų 1889 m. leidimas mūrinės Laižuvos statybai buvo gautas.  


XIX a. pab. Laižuvoje jau buvo įsikūręs stačiatikių šventikas. 1899 m. Laižuvoje buvo atidaryta rusų mokykla. 1898 m. vienas latvis įkūrė vaistinę, kuri vėliau priklausė provizoriui Konstantinui Stašiui, kuris ją nupirko 1908 m. Apie 1918 m. jis vaistinę pardavė ir išvyko į Vilnių. Nuo 1898 m. Laižuvoje buvo ir valdinė pradžios mokykla, o iki tol veikė parapinė mokykla. XX a. pr. jau buvo dvi lietuvių krautuvės (J. Ramanausko ir Garbenio). 1908 m. Laižuvoje buvo vaistinė, valstybinės degtinės monopolio parduotuvės, 5 alinės.
XIX a. pab. Laižuvoje jau buvo įsikūręs stačiatikių šventikas. 1899 m. Laižuvoje buvo atidaryta rusų mokykla. 1898 m. vienas latvis įkūrė vaistinę, kuri vėliau priklausė provizoriui Konstantinui Stašiui, kuris ją nupirko 1908 m. Apie 1918 m. jis vaistinę pardavė ir išvyko į Vilnių. Nuo 1898 m. Laižuvoje buvo ir valdinė pradžios mokykla, o iki tol veikė parapinė mokykla. XX a. pr. jau buvo dvi lietuvių krautuvės (J. Ramanausko ir Garbenio). 1908 m. Laižuvoje buvo vaistinė, valstybinės degtinės monopolio parduotuvės, 5 alinės. 1910 m. Laižuvoje alkoholinių gėrimų parduota už 23727,29 rub., 1911 m. - 27193,42 rub., 1912 m. - 26107,86 rub. <ref>K. J. Tumas. Blaivybės dalykai. Laižuva // Viltis. - 1913. - Saus. 25 (vasar. 7). - Nr. 11. - P. 4.</ref>. 1913 m. sausio 22 d. Mažeikių pristavas su žandarais Laižuvoje kratė vargonininką Vanagaitį, daktarą Tautvaišą ir iš jų atėmė lietuviškos spaudos - leidinius „Šaltinį", „Vienybę", „Ūkininką" <ref>Įvairios žinios. Laižuva // Viltis. - 1913. - Saus. 27 (vasar. 9). - Nr. 12. - P. 3. </ref>.
 
1915 m. balandžio 17 d. iš Laižuvos iškeltas paštas, pasitraukė visi valdininkai, o balandžio 18 d. į miestelį įžengė vokiečių kariuomenė, tą pačią dieną susprogdino geležinkelio tiltą per Vadakstį, sudegino Rengės stotį. Vokiečiai rekvizavo dvarus, iš ūkininkų paėmė arklius, avižas, kiaušinius, džiovintą mėsą ir pasitraukė Mintaujos link. Pačiame miestelyje apsigyveno tik nedidelis kariuomenės būrelis, kuris klebonijoje įsirengė telefoną, dieną ir naktį juos saugojo patruliai. Iš miestelio vokiečiai pasitraukė balandžio 25 d.<ref>Z. Mūsų žinios apie vokiečių buvimą ir veikimą Lietuvoje. Laižuva // Rygos garsas. - 1915. - Birž. 11 (21). - Nr. 66. - P. 1.</ref>.


1915 m. balandžio 17 d. iš Laižuvos iškeltas paštas, pasitraukė visi valdininkai, o balandžio 18 d. į miestelį įžengė vokiečių kariuomenė, tą pačią dieną susprogdino geležinkelio tiltą per Vadakstį, sudegino Rengės stotį. Vokiečiai rekvizavo dvarus, iš ūkininkų paėmė arklius, avižas, kiaušinius, džiovintą mėsą ir pasitraukė Mintaujos link. Pačiame miestelyje apsigyveno tik nedidelis kariuomenės būrelis, kuris klebonijoje įsirengė telefoną, dieną ir naktį juos saugojo patruliai. <ref>Z. Mūsų žinios apie vokiečių buvimą ir veikimą Lietuvoje. Laižuva // Rygos garsas. - 1915. - Birž. 11 (21). - Nr. 66. - P. 1.</ref>.
1918 m. balandžio 21 d. vietos gyventojai vienoje iš smūklių pričiupo apsišaukėlį, pasivadinusį „Lietuvos likimo apaštalas", kuris neteisėtai iš gyventojų rinko parašus. Tačiau kam tie parašai buvo renkami, neaišku <ref>Apgautas. Laižuva // Lietuvos aidas. - 1918. - Geg. 16. - Nr. 58. - P. 3. </ref>.


Nepriklausomybės metais Laižuva buvo valsčiaus centras. Veikė Antano Indrulio fotografija, kirpykla, Bermano mezgykla, degtinės monopolio parduotuvė, kooperatyvo parduotuvė nuosavame name ir aštuonios žydų: Kuršo gatvėje - Rozenbergienės, Garronskio, Rubinšteino, Dariaus ir Girėno g. - Bermano, Stražo, Karolio, Kopmano ir dar dviejų žydžių seserų „Kielių" parduotuvėlė), mėsą pardavinėdavo Kropmanas, 1939 m. atidaryta ir mėsos parduotuvė, kuri priklausė lietuviui iš Sedos; jis gamino ir ledus. Buvo paštas (viršininkas Leonas Šmolis, laiškininkas Stasys Jarašiūnas), policijos nuovada ir pasienio policijos įstaiga, vaistinė (Kuršo gatvėje; ji priklausė Antanui Kaikariui, kuris ją apie 1932 m. nupirko iš į Kauną išsikėlusio Stripinio), sveikatos punktas, viešoji valstybinė biblioteka (nuo 1937 m.), latvių biblioteka ir skaitykla (nuo 1932 m.), plytų dirbtuvė, žemės ūkio kooperatyvas, pieno perdirbimo bendrovė „Bitė" (įst. 1928 m.; 1940 m. turėjo 800 narių su 9 pieno nugriebimo punktais). 1923-37 m. veikė smulkaus kredito draugija. Mažeikių muitinės Laižuvos pereinamajame punkte dirbo viršininkas ir du muitininkai, pasienio policijos viršininkas buvo atsargos kapitonas Antanas Koscevičius ir 8 pasienio policininkai. Valsčiaus savivaldybėje sekretoriumi iki 1941 m. buvo Juozas Gabalis, viršaitis Benas Liutkus, raštvedė Bronė Liaugminaitė, po jos - [[Venckus Vytautas|Vytautas Venckus]]. Ketvirtadieniais vyko turgūs.
Nepriklausomybės metais Laižuva buvo valsčiaus centras. Veikė Antano Indrulio fotografija, kirpykla, Bermano mezgykla, degtinės monopolio parduotuvė, kooperatyvo parduotuvė nuosavame name ir aštuonios žydų: Kuršo gatvėje - Rozenbergienės, Garronskio, Rubinšteino, Dariaus ir Girėno g. - Bermano, Stražo, Karolio, Kopmano ir dar dviejų žydžių seserų „Kielių" parduotuvėlė), mėsą pardavinėdavo Kropmanas, 1939 m. atidaryta ir mėsos parduotuvė, kuri priklausė lietuviui iš Sedos; jis gamino ir ledus. Buvo paštas (viršininkas Leonas Šmolis, laiškininkas Stasys Jarašiūnas), policijos nuovada ir pasienio policijos įstaiga, vaistinė (Kuršo gatvėje; ji priklausė Antanui Kaikariui, kuris ją apie 1932 m. nupirko iš į Kauną išsikėlusio Stripinio), sveikatos punktas, viešoji valstybinė biblioteka (nuo 1937 m.), latvių biblioteka ir skaitykla (nuo 1932 m.), plytų dirbtuvė, žemės ūkio kooperatyvas, pieno perdirbimo bendrovė „Bitė" (įst. 1928 m.; 1940 m. turėjo 800 narių su 9 pieno nugriebimo punktais). 1923-37 m. veikė smulkaus kredito draugija. Mažeikių muitinės Laižuvos pereinamajame punkte dirbo viršininkas ir du muitininkai, pasienio policijos viršininkas buvo atsargos kapitonas Antanas Koscevičius ir 8 pasienio policininkai. Valsčiaus savivaldybėje sekretoriumi iki 1941 m. buvo Juozas Gabalis, viršaitis Benas Liutkus, raštvedė Bronė Liaugminaitė, po jos - [[Venckus Vytautas|Vytautas Venckus]]. Ketvirtadieniais vyko turgūs.
99 eilutė: 103 eilutė:
* Laurinavičius Jonas. Laižuva (apie miestelį Mažeikių rajone) // Gimtinė. - 1993. - Nr. 7.
* Laurinavičius Jonas. Laižuva (apie miestelį Mažeikių rajone) // Gimtinė. - 1993. - Nr. 7.
* Samas A. Laižuva (Iš miestelio istorijos, Mažeikių raj.) // Mokslas ir gyvenimas. - 1972. - Nr. 9. - P. 50-51.  
* Samas A. Laižuva (Iš miestelio istorijos, Mažeikių raj.) // Mokslas ir gyvenimas. - 1972. - Nr. 9. - P. 50-51.  
* Laižuvos planas 1853 m. M 1:8400 // VIA: F. 525, ap. 2, b. 3883. - 1 lap.
* Laižuvos dvaro inventorius, 1853 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3880. - 41 lap.
* Laižuvos planas 1853 m. M 1:8400 // VIA: F. 525, ap. 2, b. 3884. - 1 lap.
* Laižuvos dvaro inventorius, 1852 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3881. - 47 lap.
* Laižuvos dvaro naudmenų lentelės, 1867 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3882. - 15 lap.
* Laižuvos planas, 1853 m. M 1:8400 // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3883. - 1 lap.
* Laižuvos planas, 1853 m. M 1:8400 // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 525, ap. 2, b. 3884. - 1 lap.
* Laižuvos k. planas, 1880 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3545.
* Laižuvos k. planas, 1868 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3553.
</small>
</small>


[[Kategorija:Laižuvos seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija:Laižuvos seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija:Laižuva]]
[[Kategorija:Laižuva]]
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/44027...45600“

Naršymo meniu