Krakiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 043 pridėti baitai ,  14:19, 8 balandžio 2012
nėra keitimo aprašymo
 
 
(nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
11 eilutė: 11 eilutė:
   |}}
   |}}
[[Vaizdas:KRAKlogo.JPG|thumb|left|80px|Krakių emblema. Autorius [[Ziemelis Albinas|Albinas Ziemelis]]]]
[[Vaizdas:KRAKlogo.JPG|thumb|left|80px|Krakių emblema. Autorius [[Ziemelis Albinas|Albinas Ziemelis]]]]
[[Vaizdas:Krakiai.MKE.2011-09-11.jpg|thumb|right|280px|Kryžius Krakių kaimo 350 metų sukakčiai. Aut. Liudas Šopauskas]]
[[Vaizdas:Krakiai.MKE.jpg|thumb|280px|right|Krakiai]]
[[Vaizdas:Krakiai.MKE.jpg|thumb|280px|right|Krakiai]]
[[Vaizdas:Krakiai.MKE.2008-08-01.jpg|280px|thumb|right|]]
[[Vaizdas:Krakiai.MKE.2008-08-01.jpg|280px|thumb|right|]]
59 eilutė: 60 eilutė:


2005 m. lapkričio pr. prie Mažeikių—Viekšnių kelio, pamiškėje, kiek tolėliau už Krakių gyvenvietės, pastatytas Vyčio kryžiaus formos pilką paminklas su įrašu, kad šiame miške 1948 metais sausio 7 dieną žuvo Žemaičių apygardos partizanai — „Alkos” rinktinės narys, grupės vadas Albertas Švažas-Vanagas, g. 1918 m., ir Pranas Šiuipys, g. 1922 m. Žūties vieta — miškelyje, už kelių šimtų metrų. Tai Mažeikių rajone pastatytas pirmas paminklas, žymintis pokario rezistencinių kovų partizanų žūties vietą (vėliau pastayta ir kitose rajono vietose). Kad būtų pažymėta partizanų žūties vieta, iniciatyvą parodė Mažeikių „Sąjūdžio” bei Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos. Projektą finansavo Mažeikių rajono savivaldybė. <ref>Eidimtienė Marija. Pažymėta partizanų žūties vieta // Būdas žemaičių. — 2005. — Lapkr. 4</ref>.
2005 m. lapkričio pr. prie Mažeikių—Viekšnių kelio, pamiškėje, kiek tolėliau už Krakių gyvenvietės, pastatytas Vyčio kryžiaus formos pilką paminklas su įrašu, kad šiame miške 1948 metais sausio 7 dieną žuvo Žemaičių apygardos partizanai — „Alkos” rinktinės narys, grupės vadas Albertas Švažas-Vanagas, g. 1918 m., ir Pranas Šiuipys, g. 1922 m. Žūties vieta — miškelyje, už kelių šimtų metrų. Tai Mažeikių rajone pastatytas pirmas paminklas, žymintis pokario rezistencinių kovų partizanų žūties vietą (vėliau pastayta ir kitose rajono vietose). Kad būtų pažymėta partizanų žūties vieta, iniciatyvą parodė Mažeikių „Sąjūdžio” bei Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos. Projektą finansavo Mažeikių rajono savivaldybė. <ref>Eidimtienė Marija. Pažymėta partizanų žūties vieta // Būdas žemaičių. — 2005. — Lapkr. 4</ref>.
2011 m. rugpjūčio 12 d. prie parduotuvės „Era" esančioje aikštelėje pastatytas ąžuolinis kryžius (aut. tautodailininkas Liudas Šopauskas iš Kretingos raj., Kūlupėnų k.; mecenatai Valytė ir Alvydas Juškos) Krakių istoriniuose dokumentuose paminėjimo 350 metų jubiliejui. Rugsėjo 11 d. kryžių pašventino kanauninkas [[Gauronskis Vincentas|Vincentas Gauronskis]].<ref>Gajutė Abelkienė. Krakiškiai paminėjo kaimo jubiliejų // Būdas žemaičių. - 2011. - Rugs. 13. - Nr. 70. - P. 5.</ref>.


== Žymesni žmonės ==
== Žymesni žmonės ==
64 eilutė: 67 eilutė:


Krakių k. 1871-08-15 gimė knygnešys, Didžiojo Vilniaus seimo 1905 m. dalyvis, Viekšnių valsčiaus viršaitis [[Knabikas Juozas|Juozas Knabikas]]. 1897-06-09 gimė Nepriklausomos Lietuvos karininkas leitenantas [[Pundzius Kazys|Kazys Pundzius]], 1900-02-13 - Juzefa Giniotaitė, kurios dukra [[Valantinaitė - Jokubonienė Bronė|Bronė Valantinaitė-Jokubonienė]] – menininkė, daugelio ryškiausių lietuviškų gobelenų kūrėja, o šios vyras Gediminas Jokūbonis – skulptorius. 1901-06-07 Krakių k. gimė [[Viekšnių valsčius|Viekšnių valsčiaus]] viršaitis [[Mažeika Izidorius|Izidorius Mažeika]], 1902-04-07 - Lietuvos kariuomenės vyriausias veterinarijos karininkas [[Čapas Antanas|Antanas Čapas]].
Krakių k. 1871-08-15 gimė knygnešys, Didžiojo Vilniaus seimo 1905 m. dalyvis, Viekšnių valsčiaus viršaitis [[Knabikas Juozas|Juozas Knabikas]]. 1897-06-09 gimė Nepriklausomos Lietuvos karininkas leitenantas [[Pundzius Kazys|Kazys Pundzius]], 1900-02-13 - Juzefa Giniotaitė, kurios dukra [[Valantinaitė - Jokubonienė Bronė|Bronė Valantinaitė-Jokubonienė]] – menininkė, daugelio ryškiausių lietuviškų gobelenų kūrėja, o šios vyras Gediminas Jokūbonis – skulptorius. 1901-06-07 Krakių k. gimė [[Viekšnių valsčius|Viekšnių valsčiaus]] viršaitis [[Mažeika Izidorius|Izidorius Mažeika]], 1902-04-07 - Lietuvos kariuomenės vyriausias veterinarijos karininkas [[Čapas Antanas|Antanas Čapas]].
== Sunaikintas paveldas ==
* Skulptūra Šv. Jurgis. - Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, publikuota: Senoji lietuvių skulptūra. - V. 1994. - 144 p. - įl. 114. ISBN 9986-9000-1-8.


== Etimologija ==
== Etimologija ==
81 eilutė: 87 eilutė:
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F.696, ap.2, b.1141, l.5-6; F.768, ap.1, b.97, l.17-179; F.1295, ap.1, b.1664, l.1.  
* Lietuvos valst. istorijos archyvas: F.696, ap.2, b.1141, l.5-6; F.768, ap.1, b.97, l.17-179; F.1295, ap.1, b.1664, l.1.  
* Lietuvos valst. archyvo Kauno filialas: F. U-62, ap.9, b.73, l.8-22; b.74, l.29, 44, 92; ap.4, b.953, l.3-4.  
* Lietuvos valst. archyvo Kauno filialas: F. U-62, ap.9, b.73, l.8-22; b.74, l.29, 44, 92; ap.4, b.953, l.3-4.  
* Krakių k. planas 1870 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1664. - 1 lap.
* Spisok mirovych učastkov i volosteij Kovenskoij guberniji. - Kovno, 1872. - P. 94.
* Spisok mirovych učastkov i volosteij Kovenskoij guberniji. - Kovno, 1872. - P. 94.
* Slownik geograficzny krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich. Warszawa, 1883. - T. IV. - P. 681.
* Slownik geograficzny krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich. Warszawa, 1883. - T. IV. - P. 681.
94 eilutė: 101 eilutė:
* Stankus J. Kai Krakiuose – minus 30 laipsnių // Santarvė. Mažeikiai, 1996. - Nr.19.
* Stankus J. Kai Krakiuose – minus 30 laipsnių // Santarvė. Mažeikiai, 1996. - Nr.19.
* Knabikas S. Krakiai // Būdas žemaičių. Mažeikiai, 1999. - Nr. 96.
* Knabikas S. Krakiai // Būdas žemaičių. Mažeikiai, 1999. - Nr. 96.
* Stankus J. Gimusi 1900-aisiais // Santarvė. Mažeikiai, 1999. - Nr.147.  
* Stankus J. Gimusi 1900-aisiais // Santarvė. Mažeikiai, 1999. - Nr.147.
* Malūkas V. Krakių kaimas šventė prasmingą 350-mečio jubiliejų // Santarvė. - 2011. - Rugs. 15. - Nr. 104.
</small>
</small>


Naršymo meniu