Ketūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Ketūnai (žiūrėti kodą)

20:36, 19 rugpjūčio 2022 versija

2 202 pridėti baitai ,  20:36, 19 rugpjūčio 2022
→‎Istorinės žinios
 
(nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
33 eilutė: 33 eilutė:


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. Dar kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].  
Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). Ketūnų kaimas (''Kietuny'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1597 m. sausio 23 d. surašytas Ketūnų (Beržėnų valsčius) dvaro inventorius. Jame aprašyti dvaro gyvenamieji namai su vidaus įrengiamis, ūkiniai pastatai (klėtis, svirnelis, pirtis, jauja). Surašyta dvaro šeimyna, o taip patvalstiečiai su prievolėmis <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 67. </ref>.
 
Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].  


Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>.
Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>.
40 eilutė: 42 eilutė:


Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime.
Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime.
2015-08-22 ketūniškiai pirmą kartą rinkosi paminėti savo kaimo jubiliejaus - 475 -ąsias gyvavimo metines. Susitikimas vyko buvusios koplyčios vietoje. Šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ. Iš visos Lietuvos susirinkusiems ketūniškiams, šventės svečiams koncertavo Mažeikių muzikos mokyklos Sedos filialo pučiamųjų instrumentų orkestras [[Griaustinis|„Griaustinis"]] (vadovas Kęstutis Dvaržeckas), Plinkšių moterų ansamblis „Svaja" (vadovė Sima Saliamanaitė) <ref> Ketūnų kaimo šviesa - išlieka gyva ir ryški // santarvė. - 2015. - Rugpj. 25. _ Nr. 94. - P. 1-2.</ref>.
2018 m. pastatytas didelis akmuo su užrašu „Ketūnu kaims". Tai riboženklis, žymintis kaimo pradžią. Tai Vanagų giminės darbas. Iš kaimo žmonių suaukotų pinigų buvo nusamdytas kranas, kad akmuo būtų pervežtas iš vienos Ketūnų vietos į kitą <ref> Jūratė Medeikytė. Ketūniškiai šventė Šeštines // Santarvė. - 2018. - Geg. 18. - Nr. 38. - P. 12.</ref>.


=== Mokykla ===
=== Mokykla ===
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/45706...47723“

Naršymo meniu