19 695
pakeitimai
Ketūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| 33 eilutė: | 33 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]]. | Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1597 m. sausio 23 d. surašytas Ketūnų (Beržėnų valsčius) dvaro inventorius. Jame aprašyti dvaro gyvenamieji namai su vidaus įrengiamis, ūkiniai pastatai (klėtis, svirnelis, pirtis, jauja). Surašyta dvaro šeimyna, o taip patvalstiečiai su prievolėmis <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 67. </ref>. | ||
Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]]. | |||
Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>. | Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>. | ||