Ketūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''KETŪNAI''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos]] ir [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijose]], 6 km į rytus ir į šiaurės rytus nuo [[Seda|Sedos]], prie Sedos-Rubikų-Pievėnų ir Pašerkšnės-Plinkšių kelių. Vakariniu pakraščiu teka [[Šerkšnė]]. Pietuose ribojasi su [[Plinkšės|Plinkšių]] ir [[Kalniškiai|Kalniškių]], rytuose - su [[Daciai|Dacių]] ir [[Rubikai|Rubikų]], pietvakariuose - su [[Paežerė]]s k. Kaime įžymi Derkinčių sodyba (nuo XVII a.).

* 1930-08-28 gimė prozininkas, nusipelnęs kultūros veikėjas (1980 m.) [[Pocius Algirdas|Algirdas Pocius]];

Ketūnai minimi 1540 m. sutartyje, nustatant sieną tarp Žemaičių ir Kuršo (G. Šileikis, 1998:171). Ketūnų kaimas (''Kietuny'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Ketūnų k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>. 1578 m. rugpjūčio 7 d. Žemalės vaitijos (Telšių paviete) žemės ribų smulkiame aprašyme aprašyti Ketūnų kaimo baudžiaunininkai su šeimomis, jų dirbamų sklypų išmatavimai valakais <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 56. </ref>. kaimas minimas Raseinių žemės teismo knygose: Plinkšių ežero pakrantėje (prie Plinkšių ežero) 1575, 1578, 1583, 1584, 1590, 1596, 1598, 1599, Grūstės vaitystės kaimas – 1595-96 m.(Sprogis,1888:133)<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1597 m. sausio 23 d. surašytas Ketūnų (Beržėnų valsčius) dvaro inventorius. Jame aprašyti dvaro gyvenamieji namai su vidaus įrengiamis, ūkiniai pastatai (klėtis, svirnelis, pirtis, jauja). Surašyta dvaro šeimyna, o taip patvalstiečiai su prievolėmis <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 67. </ref>.

 

Yra išlikęs 1600-06-03 Ketūnų ir Gaurelių dv. inventorius, surašytas juos pasidalijant broliams Adamkevičiams. 1860 m. čia jėzuitai įsteigė oratoriją, pastatydino medinę [[Ketūnų koplyčia|koplyčią]] <ref> Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. T. 11. - P. 420. </ref>, kuri priklausė Sedos filijai. Joje kartą per mėnesį būdavo laikomos pamaldos. Buvo [[Ketūnų dvaras]].  

 

Iki II-ojo pasaulinio karo Ketūnuose gyveno gausi sentikių bendruomenė; yra išlikusios jų kapinės. 2015 m. dar buvo sentikių palikuonių: Ananijus Andriejevičius Kuprijanovas, g. 1926 m.Ketūnuose ir gyvenantis Kėdainiuose, Aleksandras Skačkovas, g. 1947 m. Ketūnuose ir gyv. Klaipėdoje. Kuprijanovų šeima buvo didelė: septyni broliai ir keturios seserys. Tėvas buvo iš Telšių, mama iš Panevėžio, iš popo šeimos. Iki 1919 m. šeima valdė 18 ha žemės, o vėliau tik du hektarus. Troba buvo dviejų galu: viename gale - gyvuliai ir pašarai, kitame - gyvenamieji kambariai. Tėvas buvo stalius - darė duris ir langus, o mamai teko gyvuliai, daržai ir vaikai. Jau nuo šešerių metų vaikai buvo išleidžiami ganyti žąsų, ūgtelėję - avių, vėliau - karvių. Vienas iš brolių - Ievagrijus - išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo sužeistas, bet grįžęs taip, ir nepasveiko. Mirė 1920 metais, palaidotas Ketūnų kapinėse.<ref>Jūratė Medeikytė. Ketūnų kaime - rusų sentikai. - Santarvė. Priedas: Mažas didelis pasaulis. - 2015. - Rugpj. 20. - Nr. 92. - P. 1, 3.</ref>.

Nuo 1954 m. iki 7 deš. veikė [[Ketūnų paštas|pašto agentūra]]. 2013-09-28 [[Mažeikių šaulių kuopa|Mažeikių šaulių kuopos]] ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos partizanų vado pulkininko leitenanto [[Vitkus-Kazimieraitis Juozas|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] garbei jo gimtinėje Ketūnų kaime.

 

 

2018 m. pastatytas didelis akmuo su užrašu „Ketūnu kaims". Tai riboženklis, žymintis kaimo pradžią. Tai Vanagų giminės darbas. Iš kaimo žmonių suaukotų pinigų buvo nusamdytas kranas, kad akmuo būtų pervežtas iš vienos Ketūnų vietos į kitą <ref> Jūratė Medeikytė. Ketūniškiai šventė Šeštines // Santarvė. - 2018. - Geg. 18. - Nr. 38. - P. 12.</ref>.

=== Mokykla ===

Apie 1900 m. dvaro pastate įkurta mokykla. Mokama buvo rusų kalba. Dirbo mokytojas Liupkovskis (Lobkovskis). Vėliau mokykla buvo uždaryta. 1918 m. įsikūrė lietuviška pradinė mokykla (kt. duomenimis, 1914 m.), kurios mokytojas buvo [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas]] (mokykloje dirbo 6 metus), mokėsi apie 30 vaikų. Po jo dirbę mokytojai: Ipolitas Adamavičius (1927-08-01 atleistas)<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 703.</ref>. Vladislovas Daukantas (1927-09-01 paskirtas šios mokyklos vedėju; buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją) <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>., Salemonas Šlekys, nuo 1930-01-16 (buvo baigęs Pilviškių mokytojų kursus), [[Želvys Stanislovas|Stanislovas Želvys]] (buvo mokyklos vedėjas, mokytojas, įstojo į šaulių organizaciją), Juškienė, Mickienė, Momkauskaitė, Vytautas Rimkūnas, K. Niūnavienė, Viktoras Bubliauskas (išdirbo apie 12 metų). Padidėjus mokinių skaičiui iki 60, dirbo du mokytojai. 1950 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo septynmete, atidaryta penkta klasė, kurioje 22 mokiniai. Pirmieji mokyklos komjaunuoliai - Elytė Silkauskaitė, Aldona Norvaišaitė, Stefa Stanytė, Aldona Pociutė, Steponas gricius, Povilas Laureckas (klasės vadovė B. Ramanauskaitė). Mokinių skaičius augo, nebeužteko mokyklos patalpų, todėl pradėta nuomoti iš pil. Plikuso. Vėliau šias patalpas švietimo skyrius nupirko. Mokykla dirbo dviejuose pastatuose. 1953 m. Ketūnų septynmetę mokyklą baigė pirmoji septyntos klasės laida - 22 mokiniai. 1961 m. mokykla performuota į aštuonmetę. Po V. Bubliaukso mokyklai vadovavo: J. Gricius, K. Butkus, A. Laureckienė, O. Plikusienė. Mokinių buvo 120-166. Gerais pažymiais mokyklą baigę mokiniai: Jadvyga Daukantaitė, Jonas Gricius, Bronė Juškaitė, Kęstas Daukintis, Zita Daukantaitė, Irena Juškaitė, Violeta Žernytė ir kt. 1978 m. vasario mėn. aštuonmetė mokykla iš avarinių patalpų buvo perkelta į Plinkšes (žr. [[Plinkšių pagrindinė mokykla]]), o Ketūnuose uždaryta.  

* Malonės duobė - nurodoma prie Šerkšnės ir kelio Seda-Mažeikiai, apie 2 ha ploto, B.Lenkausko ūkyje. Padavimai: A. Čia buvo kalvinų bažnyčia, “prisidėjus prie žemės ausį, buvo galima girdėti varpais skambinant”. B. Čia buvo karčiama, kur žmonės gėrė ir “maloninosi” (todėl žemės savininkas buvo praminęs dauba, Malonės duobe). (V.Vaitkevičius, 1998).

Akmuo su dviem pėdom buvo Ketūnų kaimo laukuose, turėjo dvi “pėdas”. Viena iš jų - mažo vaiko. Akmuo užkastas renkant iš laukų akmenis. (V.Vaitkevičius, 1998).

[[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]]

[[Kategorija:Šerkšnėnų seniūnijos kaimai]]

[[Kategorija:Ketūnai]]