Justina Jonušaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''JUSTINA JONUŠAITĖ''' (1941 m. Telšių raj., Rainių k. - 2024-02-21 Mažeikiuose), pedagogė, literatė, buvusi [[Moksleivių techninės kūrybos centras|Mažeikių moksleivių techninėns kūrybos centro]] direktorė (1992-1999). | '''JUSTINA JONUŠAITĖ''' (1941 m. Telšių raj., Rainių k. - 2024-02-21 Mažeikiuose), pedagogė, literatė, buvusi [[Moksleivių techninės kūrybos centras|Mažeikių moksleivių techninėns kūrybos centro]] direktorė (1992-1999). | ||
Baigusi Telšių vidurinę studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, kur įgijo chemijos ir biologijos dėstytojos specialybę. Dirbo Vilniaus, Tauragės, Telšių rajono mokyklose, nuo 1976 persikėlė į Mažeikius. Virš 40 metų skyrė jaunimo mokymui ir ugdymui Mažeikiuose, Židikų, Tirkšlių, Užlieknės mokymo įstaigose. Justina Jonušaitė išleido 10 knygų, į kurias sudėjo eilėraščius, apsakymus, mįsles, galvosūkius, patarimus. Autorė taip pat publikavo savo, kaip gamtos mokslų specialistės įžvalgas apie mūsų krašto augalus, jų įtaką žmogui. Išleistas leidinys: | Baigusi Telšių vidurinę studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, kur įgijo chemijos ir biologijos dėstytojos specialybę. Dirbo Vilniaus, Tauragės, Telšių rajono mokyklose, nuo 1976 persikėlė į Mažeikius. Virš 40 metų skyrė jaunimo mokymui ir ugdymui Mažeikiuose, Židikų, Tirkšlių, Užlieknės mokymo įstaigose. Justina Jonušaitė išleido 10 knygų, į kurias sudėjo eilėraščius, apsakymus, mįsles, galvosūkius, patarimus. Autorė taip pat publikavo savo, kaip gamtos mokslų specialistės įžvalgas apie mūsų krašto augalus, jų įtaką žmogui. Išleistas leidinys: „Po prieštaravimų ženklu" (2007), išleistos knygos: „Gyvenimo labirintuose" (2014), „Laiko potėpiai" (2018), „Kiek pintinėje grybų" (2020), „Sava kalva" (2020), „Auksaakė ir kiti skrajūnai" (2021), „Šakoti ragai" (2022), „Tarp gėlių ir medžių" (2023), „Gamtos dovanos" (2023), „Maistas kaip vaistas" (2023), „Klajūnė širdis" (2023). | ||
Dalis autorės kūrybos sudėta į Mažeikių krašto literatų kūrybos rinktines. Ji mėgo eiliuoti, kurti ekslibrius, fotografuoti įvairius pastebėjimus. Justina turėjo dar vieną pomėgį keliauti. Pabuvojo daugelyje Europos, Afrikos šalių. Grįžusi iš kelionių pasidalindavo įspūdžiais, rengdavo seminarus apie augalus, jų savybes, įtaką žmonėms. Paskutiniais gyvenimo metais gyveno Barstyčių senelių namuose. Pagal galimybes lankydavosi Mažeikių viešosios bibliotekos renginiuose, bendraudavo su buvusiais mokiniais. | Dalis autorės kūrybos sudėta į Mažeikių krašto literatų kūrybos rinktines. Ji mėgo eiliuoti, kurti ekslibrius, fotografuoti įvairius pastebėjimus. Justina turėjo dar vieną pomėgį keliauti. Pabuvojo daugelyje Europos, Afrikos šalių. Grįžusi iš kelionių pasidalindavo įspūdžiais, rengdavo seminarus apie augalus, jų savybes, įtaką žmonėms. Paskutiniais gyvenimo metais gyveno Barstyčių senelių namuose. Pagal galimybes lankydavosi Mažeikių viešosios bibliotekos renginiuose, bendraudavo su buvusiais mokiniais. | ||
[[Kategorija: Biografijos]] | [[Kategorija: Biografijos]] | ||
12:21, 22 vasario 2024 versija
JUSTINA JONUŠAITĖ (1941 m. Telšių raj., Rainių k. - 2024-02-21 Mažeikiuose), pedagogė, literatė, buvusi Mažeikių moksleivių techninėns kūrybos centro direktorė (1992-1999).
Baigusi Telšių vidurinę studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, kur įgijo chemijos ir biologijos dėstytojos specialybę. Dirbo Vilniaus, Tauragės, Telšių rajono mokyklose, nuo 1976 persikėlė į Mažeikius. Virš 40 metų skyrė jaunimo mokymui ir ugdymui Mažeikiuose, Židikų, Tirkšlių, Užlieknės mokymo įstaigose. Justina Jonušaitė išleido 10 knygų, į kurias sudėjo eilėraščius, apsakymus, mįsles, galvosūkius, patarimus. Autorė taip pat publikavo savo, kaip gamtos mokslų specialistės įžvalgas apie mūsų krašto augalus, jų įtaką žmogui. Išleistas leidinys: „Po prieštaravimų ženklu" (2007), išleistos knygos: „Gyvenimo labirintuose" (2014), „Laiko potėpiai" (2018), „Kiek pintinėje grybų" (2020), „Sava kalva" (2020), „Auksaakė ir kiti skrajūnai" (2021), „Šakoti ragai" (2022), „Tarp gėlių ir medžių" (2023), „Gamtos dovanos" (2023), „Maistas kaip vaistas" (2023), „Klajūnė širdis" (2023).
Dalis autorės kūrybos sudėta į Mažeikių krašto literatų kūrybos rinktines. Ji mėgo eiliuoti, kurti ekslibrius, fotografuoti įvairius pastebėjimus. Justina turėjo dar vieną pomėgį keliauti. Pabuvojo daugelyje Europos, Afrikos šalių. Grįžusi iš kelionių pasidalindavo įspūdžiais, rengdavo seminarus apie augalus, jų savybes, įtaką žmonėms. Paskutiniais gyvenimo metais gyveno Barstyčių senelių namuose. Pagal galimybes lankydavosi Mažeikių viešosios bibliotekos renginiuose, bendraudavo su buvusiais mokiniais.