Julija Janišauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Janišauskaitė Julija į Julija Janišauskaitė: vp) |
|||
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Janisauskaite Julija.MKE.jpg|thumb|right|210px|Julija Janišauskaitė]] | |||
[[Vaizdas:Namas Jonuskyje J.Janusauskaites..jpg|thumb|right|210px|Namas Joniškyje, kuriame gyveno Julija Janišauskaitė]] | |||
'''JANIŠAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1904-09-22 Joniškyje - m. 1982; palaidota Joniškyje), pedagogė, vadovėlių autorė. | '''JANIŠAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1904-09-22 Joniškyje - m. 1982; palaidota Joniškyje), pedagogė, vadovėlių autorė. | ||
1912 m. pradėjo lankyti pradinę mokyklą. | 1912 m. pradėjo lankyti pradinę mokyklą rusų kalba ir nebaigė antros klasės dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. Po keturių metų pertraukos 1918-1919 m.m. mokėsi lietuviškoje pradžios mokykloje ir po to Joniškio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1922 m. ir tais pačiais metais įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją. 1926 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Įsigijusi pedagoginį išsilavinimą, Mažeikių rajone ji mokė [[Žalionė|Žalionės]], [[Purvėnai|Purvėnų]], [[Auksodė|Auksodės]] kaimų vaikus, o dešimtmetį dirbo [[Buknaičių pagrindinė mokykla|Buknaičių pradžios mokyklos]] vedėja (iki 1944 m.). Jai buvo pavaldžios Knabikų ir Kabaldikų pradinės mokyklos. Nusipelniusi mokytoja (1955 m.). 1945-1964 m. Joniškio 2 vidurinės mokyklos mokytoja. 1964 m. išėjo į peniją. | ||
1962 m. parengė ir išleido lietuvių kalbos vadovėlį IV klasei „Gimtasis žodis". Vadovėlis 1966 m. buvo išverstas į lenkų kalbą ir pritaikytas Lietuvos mokykloms su lenkų dėstomąja kalba. Ji parengė daug metodinių darbų: „Dailusis rašymas I-IV klasėse", „Estetinis auklėjimas pradinėse klasėse", „Ketvirtųjų klasių mokinių parengimas dalykinei sistemai". Parašė nemažą pluoštą atsiminimų, apybraižų apie pedagogiką, vaikų Žurnalo „Žvaigždutė" redaktorių Stasį Tijūnaitį, surinko poeto [[Skabeika Leonas|Leono Skabeikos]] paskutiniuosius eilėraščius, skirtus mokytojai Albinai Kontenytei. Bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje. | 1962 m. parengė ir išleido lietuvių kalbos vadovėlį IV klasei „Gimtasis žodis". Vadovėlis 1966 m. buvo išverstas į lenkų kalbą ir pritaikytas Lietuvos mokykloms su lenkų dėstomąja kalba. Ji parengė daug metodinių darbų: „Dailusis rašymas I-IV klasėse", „Estetinis auklėjimas pradinėse klasėse", „Ketvirtųjų klasių mokinių parengimas dalykinei sistemai". Parašė nemažą pluoštą atsiminimų, apybraižų apie pedagogiką, vaikų Žurnalo „Žvaigždutė" redaktorių Stasį Tijūnaitį, surinko poeto [[Skabeika Leonas|Leono Skabeikos]] paskutiniuosius eilėraščius, skirtus mokytojai Albinai Kontenytei. Bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje. | ||
Artėjant sovietinei armijai, J. Janišauskaitė kartu su viršaičio Augusto Venckaus šeima pasitraukė į Vakarus, bet, būdama ligota, greit grįžo į gimtąjį Joniškį, kur pradėjo dirbti 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Jos pedagoginę sėkmę lėmė geras metodinis pasirengimas ir didelė meilė vaikams. Ji buvo gera kaip žmogus, reikli sau ir mokiniams. Sugebėjo dirbti su tėvais, o per juos auklėti ir vaikus. Daug | Artėjant sovietinei armijai, J. Janišauskaitė kartu su viršaičio Augusto Venckaus šeima pasitraukė į Vakarus, bet, būdama ligota, greit grįžo į gimtąjį Joniškį, kur pradėjo dirbti 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Jos pedagoginę sėkmę lėmė geras metodinis pasirengimas ir didelė meilė vaikams. Ji buvo gera kaip žmogus, reikli sau ir mokiniams. Sugebėjo dirbti su tėvais, o per juos auklėti ir vaikus. Daug dėmesio skyrė doroviniam ir estetiniam moksleivių auklėjimui, higieninių įgūdžių ugdymui. Daug dirbdavo su mergaitėmis, mokydama jas siūti ir megzti, o savo virtuvėje vesdavo kulinarijos pamokas. Organizuodavo moksleivių vakarus, mokydavo vaikus liaudies dainų, šokių ir žaidimų. Gražiai paminėdavo tautines ir religines šventes. Mokytoja labai gražiai rašė (vos ne kaligrafiškai). | ||
Apdovanota Garbės ženklo ordinu (1951 | Apdovanota Garbės ženklo ordinu (1951-09-07). 1955-08-13 suteiktas nusipelniusios mokytojos garbės vardas. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
| 15 eilutė: | 17 eilutė: | ||
* Poškus A. Pedagoginio darbo tradicijų tąsa... // Būdas Žemaičių. - 1998. - Nr.67. | * Poškus A. Pedagoginio darbo tradicijų tąsa... // Būdas Žemaičių. - 1998. - Nr.67. | ||
* Poškus A. Buknaičių mokykla - iš visų mieliausia // Santarvė. - 1997. - Rugpj. 2. - Nr. 89. | * Poškus A. Buknaičių mokykla - iš visų mieliausia // Santarvė. - 1997. - Rugpj. 2. - Nr. 89. | ||
* Poškus A.Padagogai Česlovas Kontrims, Vytautas Krulickas, Julija Janišauskaitė (Kraštotyrinis darbas). - Mažeikiai, 1986. | |||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Pedagogai]] | [[Kategorija: Pedagogai]] | ||
Dabartinė 23:48, 30 lapkričio 2013 versija
JANIŠAUSKAITĖ JULIJA (g. 1904-09-22 Joniškyje - m. 1982; palaidota Joniškyje), pedagogė, vadovėlių autorė.
1912 m. pradėjo lankyti pradinę mokyklą rusų kalba ir nebaigė antros klasės dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo. Po keturių metų pertraukos 1918-1919 m.m. mokėsi lietuviškoje pradžios mokykloje ir po to Joniškio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1922 m. ir tais pačiais metais įstojo į Šiaulių mokytojų seminariją. 1926 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Įsigijusi pedagoginį išsilavinimą, Mažeikių rajone ji mokė Žalionės, Purvėnų, Auksodės kaimų vaikus, o dešimtmetį dirbo Buknaičių pradžios mokyklos vedėja (iki 1944 m.). Jai buvo pavaldžios Knabikų ir Kabaldikų pradinės mokyklos. Nusipelniusi mokytoja (1955 m.). 1945-1964 m. Joniškio 2 vidurinės mokyklos mokytoja. 1964 m. išėjo į peniją.
1962 m. parengė ir išleido lietuvių kalbos vadovėlį IV klasei „Gimtasis žodis". Vadovėlis 1966 m. buvo išverstas į lenkų kalbą ir pritaikytas Lietuvos mokykloms su lenkų dėstomąja kalba. Ji parengė daug metodinių darbų: „Dailusis rašymas I-IV klasėse", „Estetinis auklėjimas pradinėse klasėse", „Ketvirtųjų klasių mokinių parengimas dalykinei sistemai". Parašė nemažą pluoštą atsiminimų, apybraižų apie pedagogiką, vaikų Žurnalo „Žvaigždutė" redaktorių Stasį Tijūnaitį, surinko poeto Leono Skabeikos paskutiniuosius eilėraščius, skirtus mokytojai Albinai Kontenytei. Bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje.
Artėjant sovietinei armijai, J. Janišauskaitė kartu su viršaičio Augusto Venckaus šeima pasitraukė į Vakarus, bet, būdama ligota, greit grįžo į gimtąjį Joniškį, kur pradėjo dirbti 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Jos pedagoginę sėkmę lėmė geras metodinis pasirengimas ir didelė meilė vaikams. Ji buvo gera kaip žmogus, reikli sau ir mokiniams. Sugebėjo dirbti su tėvais, o per juos auklėti ir vaikus. Daug dėmesio skyrė doroviniam ir estetiniam moksleivių auklėjimui, higieninių įgūdžių ugdymui. Daug dirbdavo su mergaitėmis, mokydama jas siūti ir megzti, o savo virtuvėje vesdavo kulinarijos pamokas. Organizuodavo moksleivių vakarus, mokydavo vaikus liaudies dainų, šokių ir žaidimų. Gražiai paminėdavo tautines ir religines šventes. Mokytoja labai gražiai rašė (vos ne kaligrafiškai).
Apdovanota Garbės ženklo ordinu (1951-09-07). 1955-08-13 suteiktas nusipelniusios mokytojos garbės vardas.
Šaltiniai
- Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1966. - T. 1. - P. 668.
- Mažeikių rajono liaudies švietimo istorija: (Prisiminimai). Sud.: A.Poškus. - M., 1982. - 150 p.
- Poškus A. Pedagoginio darbo tradicijų tąsa... // Būdas Žemaičių. - 1998. - Nr.67.
- Poškus A. Buknaičių mokykla - iš visų mieliausia // Santarvė. - 1997. - Rugpj. 2. - Nr. 89.
- Poškus A.Padagogai Česlovas Kontrims, Vytautas Krulickas, Julija Janišauskaitė (Kraštotyrinis darbas). - Mažeikiai, 1986.