Jeronimas Kačinskas (tėvas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
* Lengvenaitė-Urbienė Amelija. Mano vaikystės Viekšniai // Vienybė. — 1987. — Kovo 31; Bal. 2. | * Lengvenaitė-Urbienė Amelija. Mano vaikystės Viekšniai // Vienybė. — 1987. — Kovo 31; Bal. 2. | ||
* Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21, 24, 28; Rugs. 4. | * Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21, 24, 28; Rugs. 4. | ||
* Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. | * Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 166-167. ISBN 978-609-447-101-8. | ||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Biografijos]] | [[Kategorija: Biografijos]] | ||
18:44, 12 sausio 2014 versija
KAČINSKAS JERONIMAS (g. 1872-09-30 — m. 1936-03-21; palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse), vargonininkas.
Buvo baigęs Raseinių dviklasę mokyklą ir Juozo Naujalio vargonininkų kursus. Vargonininkavo ir vadovavo chorams Viduklėje, Kuršėnuose, Micaičiuose, Papilėje, Viekšniuose. Jis su šeima gyveno Viekšnių parapijos namuose (špitolėje; pastatas neišlikęs). Artimai bendravo su Karoliu Pukevičiumi. Nuo 1921-08-13 priimtas į Viekšnių vid. m-klą dainavimo mokytoju ir choro vadovu. Juo dirbo iki 1927-08-01.
Jo sūnūs: Jeronimas Kačinskas - kompozitorius, dirigentas, profesorius, Nacionalinės premijos laureatas (1991 m.) ir Henrikas Kačinskas - aktorius. Abu sūnūs 1944 m. pasitraukė į užsienį.
Šaltiniai
- Lengvenaitė-Urbienė Amelija. Mano vaikystės Viekšniai // Vienybė. — 1987. — Kovo 31; Bal. 2.
- Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21, 24, 28; Rugs. 4.
- Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 166-167. ISBN 978-609-447-101-8.