Ignacas Želvys: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''ŽELVYS IGNAS (IGNACAS)''' (g. 1877 m | '''ŽELVYS IGNAS (IGNACAS)''' (g. 1877 m. - m. 1937, palaidotas [[Pikelių kapinės|Pikelių kapinėse]]), knygnešys, daraktorius. | ||
Lietuviškai skaityti išmoko pas kaimo daraktorių. Daug skaitė. 1896 m. nuėjo į Mosėdį pas J.Tumą, iš kurio gavo keletą lietuviškų knygų. Buvo pažįstamas su knygnešiu [[Ercupas Kazimieras|Kazimieru Ercupu]], kurio paliktus spaudinius slėpdavo jaujos palėpėje po spaliais. K. Ercupas pritarė slaptos mokyklos organizavimui. 1897 m. rudenį pradėjo slaptai mokyti vaikus. Mokė žiemomis gimtajame Kentaučių k. Turėdavo 25–30 mokinių, ateidavo ir iš gretimų kaimų ([[Dautarai|Dautarų]], [[Senmiestė|Senmiestės]], [[Šeiriai|Šeirių]], [[Ritinė|Ritinės]], [[Parakalnis|Parikalnės]]). Mokslas prasidėdavo spalio mėn., baigdavosi balandį. Esant blogam rudens ar žiemos orui, mokiniai mokykloje ir pernakvodavo. Už mokymą imdavo nebrangiai, o labai neturtingus mokydavo veltui. Mokė skaityti, rašyti ir aritmetikos. Dvi valandas per savaitę skirdavo istorijai ir lietuviškų knygų skaitymui. Mokė iš elementorių ir maldaknygių. Pamokų metu Igno Želvio tėvas stebėdavo, ar neateina žandarai. Seklyčios kampe buvo du maišai su paukščių plunksnomis. Pasirodžius policijai, vaikai turėjo jas plėšyti. Bet policija nebuvo užėjusi. Mokykla veikė ir po spaudos draudimo panaikinimo. | Gyveno [[Kentaučiai|Kentaučių]] k. Lietuviškai skaityti išmoko pas kaimo daraktorių. Daug skaitė. 1896 m. nuėjo į Mosėdį pas J.Tumą, iš kurio gavo keletą lietuviškų knygų. Buvo pažįstamas su knygnešiu [[Ercupas Kazimieras|Kazimieru Ercupu]], kurio paliktus spaudinius slėpdavo jaujos palėpėje po spaliais. K. Ercupas pritarė slaptos mokyklos organizavimui. 1897 m. rudenį pradėjo slaptai mokyti vaikus. Mokė žiemomis gimtajame Kentaučių k. Turėdavo 25–30 mokinių, ateidavo ir iš gretimų kaimų ([[Dautarai|Dautarų]], [[Senmiestė|Senmiestės]], [[Šeiriai|Šeirių]], [[Ritinė|Ritinės]], [[Parakalnis|Parikalnės]]). Mokslas prasidėdavo spalio mėn., baigdavosi balandį. Esant blogam rudens ar žiemos orui, mokiniai mokykloje ir pernakvodavo. Už mokymą imdavo nebrangiai, o labai neturtingus mokydavo veltui. Mokė skaityti, rašyti ir aritmetikos. Dvi valandas per savaitę skirdavo istorijai ir lietuviškų knygų skaitymui. Mokė iš elementorių ir maldaknygių. Pamokų metu Igno Želvio tėvas stebėdavo, ar neateina žandarai. Seklyčios kampe buvo du maišai su paukščių plunksnomis. Pasirodžius policijai, vaikai turėjo jas plėšyti. Bet policija nebuvo užėjusi. Mokykla veikė ir po spaudos draudimo panaikinimo. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
| 10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
[[Kategorija: Knygnešiai]] | [[Kategorija: Knygnešiai]] | ||
[[Kategorija: Kentaučiai]] | |||
18:33, 5 rugpjūčio 2011 versija
ŽELVYS IGNAS (IGNACAS) (g. 1877 m. - m. 1937, palaidotas Pikelių kapinėse), knygnešys, daraktorius.
Gyveno Kentaučių k. Lietuviškai skaityti išmoko pas kaimo daraktorių. Daug skaitė. 1896 m. nuėjo į Mosėdį pas J.Tumą, iš kurio gavo keletą lietuviškų knygų. Buvo pažįstamas su knygnešiu Kazimieru Ercupu, kurio paliktus spaudinius slėpdavo jaujos palėpėje po spaliais. K. Ercupas pritarė slaptos mokyklos organizavimui. 1897 m. rudenį pradėjo slaptai mokyti vaikus. Mokė žiemomis gimtajame Kentaučių k. Turėdavo 25–30 mokinių, ateidavo ir iš gretimų kaimų (Dautarų, Senmiestės, Šeirių, Ritinės, Parikalnės). Mokslas prasidėdavo spalio mėn., baigdavosi balandį. Esant blogam rudens ar žiemos orui, mokiniai mokykloje ir pernakvodavo. Už mokymą imdavo nebrangiai, o labai neturtingus mokydavo veltui. Mokė skaityti, rašyti ir aritmetikos. Dvi valandas per savaitę skirdavo istorijai ir lietuviškų knygų skaitymui. Mokė iš elementorių ir maldaknygių. Pamokų metu Igno Želvio tėvas stebėdavo, ar neateina žandarai. Seklyčios kampe buvo du maišai su paukščių plunksnomis. Pasirodžius policijai, vaikai turėjo jas plėšyti. Bet policija nebuvo užėjusi. Mokykla veikė ir po spaudos draudimo panaikinimo.
Šaltiniai
- Lauraitis V. Kentaučių kaimo švietėjas // Kraštotyra. – Vilnius, 1970. - P. 85-88.
- Žiaurienė M. Mažeikų švietimo ištakos // Mažeikiai. – Klaipėda, 1997. -P. 124.