19 695
pakeitimai
Gauryliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Mikrotoponiminiai vietovardžiai
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 25 eilutė: | 25 eilutė: | ||
1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane). | 1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų („Ąžuolas", „Siaubas", „Dobilas", „Vilius", „Pantera"} grupė, vadovaujama Mažeikių MGB vyresniojo operatyvinio įgaliotinio Mezjanovo, nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slap. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas, Lietuvos kariuomenės puskarininkis, karui pasibaigus kurį laiką dirbęs Pavenčių apylinkės sekretoriumi, 1948 m. gegužės mėn. įstojo į partizanų gretas, tapo „Alkos" rinktinės Sedos kuopos partizanu, 1949 m. rugsėjo mėn. paskirtas Šatrijos rinktinės Nevarėnų kuopos vadu), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokiečių kareivį Ugo Šlichterį (Kaizeris, g. 1909 m. (?).<ref>Albertas Ruginis. Paminklas partizanams buvusioje Girdvainių sodyboje // Būdas žemaičių. - 2010. - Liepos 30. - Nr. 57. - P. 10, 14.</ref>, <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. Žuvusiųjų kūnus smogikai liepė J. Girdvainiui (tarpukario Lietuvos buvo Pievėnų, Gaurylių ir Plėnakių seniūnas, vėliau - Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas) sukrauti į vežimą ir nuvežti į stribų būstinę Tirkšliuose. Kur užkasti jų kūnai, ir dabar nežinoma, spėjama, kad Tirkšlių žvyrduobėje. Girdvainių šeima buvo suimta. J. Girdvainį ir jaunesnįjį sūnų Praną, dirbusį kolūkyje sąskaitininku, nuteisė po 10 metų lagerio, o motiną ir dukterį po tardymų paleido. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios. Paminklinio akmens statybos iniciatorius ir fundatorius - atkurtos vietinės rinktinės karių sąjungos vadas dimisijos majoras Bronius Girdvainis (buvo nuteistas 25 m. lagerio, kalėjo Kazachstane). | ||
1949-03-28 iš Gaurylių k. į Krasnojarsko kr. išvežta Valė Dargevičienė, Ezbieta Usevičienė su dukra Vale, 1951-10-02 - į Krasnojarsko kraštą išvežta 8 asmenų Kačinskų šeima. | |||
Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko. | Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko. | ||
| 38 eilutė: | 38 eilutė: | ||
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | == Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | ||
* Paskverblio pelkė yra per 1,2 km į šiaurę nuo kelio Seda-Viekšniai, apie 750 m į rytus nuo kelio, jungiančio Sedos-Viekšnių vieškelį ir Balėnų kaimą, 280 m į šiaurę nuo kanalizuotos [[Šventupis|Šventupio]] aukštupio atšakos, į rytus nuo lauko kelio, šalia „Skverbės” kapelių. Pelkė numelioruota. Išlikęs padavimas: Čia stovėjusią bažnyčią „paskverbė” pelkė, nuo to ir kilo vietos pavadinimas. Pasakojama, kad pelkės dugno žmonės negalėdavo pasiekti nei kartimis, nei surištomis vadžiomis <ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.</ref>. | * Paskverblio pelkė yra per 1,2 km į šiaurę nuo kelio Seda-Viekšniai, apie 750 m į rytus nuo kelio, jungiančio Sedos-Viekšnių vieškelį ir Balėnų kaimą, 280 m į šiaurę nuo kanalizuotos [[Šventupis|Šventupio]] aukštupio atšakos, į rytus nuo lauko kelio, šalia „Skverbės” kapelių. Pelkė numelioruota. Išlikęs padavimas: Čia stovėjusią bažnyčią „paskverbė” pelkė, nuo to ir kilo vietos pavadinimas. Pasakojama, kad pelkės dugno žmonės negalėdavo pasiekti nei kartimis, nei surištomis vadžiomis <ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.</ref>. | ||
* Žiurlaukė - Gaurylių kaimo dalis šiaurinėje kaimo dalyje. Apima apie 12 kiemų. | * Žiurlaukė - Gaurylių kaimo dalis šiaurinėje kaimo dalyje. Apima apie 12 kiemų. Vietovardis jau minimas 1568 metais Biržinėnų tijūnijos inventoriuje <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 47. </ref>. | ||
== Literatūra == | == Literatūra == | ||
* Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 99 - 103. ISBN 9955-9934-0-5. | * Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 99 - 103. ISBN 9955-9934-0-5. | ||
* Monika Kriščiūnaitė. Gaurylių kaimo dvasia - gimtajam kraštui ištikimi žmonės // Santarvė. - 2013. - Rugs. 26. - Nr. 108. - P. 7-8. | |||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | |||
* Gaurylių-Vitkaičių k. planas, 1892 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3076. | |||
</small> | |||
[[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]] | [[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]] | ||
[[Kategorija: Gauryliai]] | [[Kategorija: Gauryliai]] | ||